Tačiau vis daugiau įžymybių turi ir visai kitokių veiklų. Kas neša pelną, kas malonumus, o kas – vien nuostolius žvaigždės šį vakarą kalbės „KK2 penktadienyje“ per LNK.
Dainininkė Dileta Meškaitė-Kisielienė prekiauja savo kurta paplūdimio apranga. Tokios veiklos ji visai neplanavo, bet susikūrė maudymosi kostiumėlį, kuris sulaukė daug dėmesio.
„Medituoju kaskart rinkdama medžiagas, ieškodama sprendimų, Kreipiu dėmesį į detales, man svarbu sagytės, rankovytės, užsegimai, – apie verslo pradžią laidoje „KK2 penktadienis“ pasakos Dileta.
Ir tolimesnių planų turiu, žiemai sugalvojusi pižamas siūti, naminę aprangą vyrams. Man visada norisi kokybės ir estetikos“.
Dainininkų Viktoro Vaikšnoro ir Sandros Žutautienės duetas taip pat nėrė į verslą.
„Jau septinti metai, kai turime restoraną ir prieš pusmetį Plungėje atidarėme naktinį klubą. Man vaikystėje norėjosi turėti tokią vietą“, – pasakos Viktoras.
„Čia viskas įvyko per pusvalandį, man užsidegė šikna, – naktinio klubo idėją aiškins Sandra. – Iki konkurso pabaigos buvo likusi pusė valandos. Per 23 minutes supildžiau dokumentus, o per likusias septynias Viktoras bėgo juos priduoti ir mes laimėjome tą konkursą, po 10 mėnesių atidarėme klubą“.
Dirbti Sandra įpratusi nuo vaikystės, nes norėjo būti savarankiška. „Buvau pasižadėjusi, kad, kai sulauksiu 18 metų, išmoksiu vairuoti. Pirmas oficialus darbas buvo pas tėtį kultūros centre. Su sese įsidarbinome valdytojomis. Šeštadieniais į šokius, o sekmadienio rytais su sese stovėdavome prie kultūros centro, reikėdavo šiukšles aprinkti prieš žmonėms einant į bažnyčią. Pirštinės iki alkūnių – ir direktoriaus dukros viena vieną savaitę valo tualetus, kita – kitą savaitę. O kaip pradėjau studijuoti, niekada nebuvo taip, kad nedirbčiau“.
Simona Nainė prekės ženklą „Nunu“ įkūrė prieš dešimtmetį. „Suvalkietė aš. Atėjau į audinių parduotuvę ir pamačiau, kiek daug yra medžiagų. Ir jei aš mokėčiau siūti, nereikėtų eiti į skudurynus, galėčiau pati susigalvoti. Draugė pradėjo mokyti amato, supažindino su medžiagomis, adatomis, siuvimo mašinomis. Vyras pamatė, kad tai nėra mano vienadienė užgaida, nupirko man siuvimo mašiną ir išmanų manekeną. Pradėjau laužyti adatas, gadinti medžiagas ir siūti. Pasiuvau 10-12 drabužių derinių, pasikabinau ir sakau, Jonai, jie labai blogi“, – su šypsena drabužių verslo pradžią prisimins Simona.
Simona, nuo mažens dainavusi grupėje „Mokinukės“, pirmąjį honorarą gavo vos 7-erių metų. „Buvau toks vaikas – ar 20 litų, ar 200 litų, viską atiduodavau mamai. Mama sako tik kartą paėmusi, ir prisipažino, kad jai širdį skaudėjo, kad tai vaiko pinigai. Galiu pasakyti atvirai, pinigai duoda daugiau galimybių, bet nei laimės, nei dėmesio nesuteikia. Labai daug kas idealizuoja verslus, bet juose jokios egzotikos, siuvimas – tai aukštoji matematika. Verslas yra milžiniškas, atsakingas ir kartais visai nemalonus darbas“, – prisipažins Simona Nainė.
