„Mums jau per vėlu. Laikas negailestingas, mudu nejaunėjame ir nebeturime vilties pasinaudoti kada nors galbūt įtvirtintu partnerystės įstatymu. Šis, nors ir simbolinis, santykių įprasminimas mudviejų gyvenimo nepakeis. Mes liksime tokie, kokie buvę. Bet po ceremonijos jaučiamės sustiprėję, parodę, kad nieko nebebijom. Nebebijom būti savimi“, – sakė Vitalius.
Ceremonijos metu jis prisipažino susirinkusiesiems: „Esu be galo jums dėkingas. Pirmą kartą galiu viešumoje paimti Albiną už rankos“.
Pasak vestuvių planuotojos Lauros Vagonės ir humanistines ceremonijas vykdančios nevyriausybinės organizacijos „Laimingas žmogus“ direktorės Urtės Žukauskaitės-Zabukės, nors porai jau per vėlu įteisintai partnerystei, jie bent jau gali gauti šalies žmonių pripažinimą.
„Įsivaizduokite tokią meilę, kai dviese galima būti tik pasislėpus nuo kitų žmonių akių. Kai norėdami susikabinti už rankų turite jas slėpti po neva užkritusiu šaliku. Kai tas jausmas įvardijamas kaip diagnozė, kurią reikia gydyti, o ištikus ligai pas gydytojus mylimąjį galima lydėti tik apsimetus jo sūnumi… Mes visi pažįstame meilės jausmą, bet ne visi žinome, kokią neteisybę nuolat patiria tos pačios lyties poros ir kokioje baimėje teko gyventi Vitaliui ir Albinui. Norėjome ištaisyti šią neteisybę. Nors jiems per vėlu teisiškai pripažintai partnerystei, jie gali gauti mūsų pripažinimą. Todėl kviečiame šalies žmones tapti Vitaliaus ir Albino santuokos liudytojais ir pasirašyti ant liudijimo internete“, – kalbėjo L. Vagonė.
Vitalius ir Albinas sako, kad nėra atitrūkę nuo tikrovės svajotojai, siekiantys pakeisti politikų sprendimus. Jie kartu išgyveno jų gyvenimo būdui pavojingą sovietmetį. Jam pasibaigus, pora nepatyrė didelių pokyčių: pasistūmėta tik tiek, kad homoseksualūs santykiai nebėra kriminalinis nusikaltimas.
„Mes tik norime parodyti, kad esame lygiai tokie, kaip kiti. Norėtume teisinio mūsų santykių pripažinimo, kad esame laisvi jausti tai, ką jaučiame, ko per 30 nepriklausomybės metų nepasiekta. Šiai ceremonijai ryžomės iš desperacijos, nes matome, kad niekas stipriai nepasikeitė ir, ko gero, greitai nepasikeis“, – kalbėjo Vitalius.
Anot U.Žukauskaitės-Zabukės, Lietuvoje kasmet vyksta apie 500 humanistinės santuokos ceremonijų, o tarp jų keletas švenčių – ir tos pačios lyties poroms bei jų artimiesiems.
„Tačiau iš tų porų, kurioms esame organizavę tokias šventes, beveik visos dar ir įteisina santuoką svetur, ir, deja, beveik visos anksčiau ar vėliau išvyksta iš Lietuvos“, – pastebėjo humanistinės organizacijos vadovė.
Tos pačios lyties santuokos yra įteisintos 16-oje, partnerystės įstatymus yra patvirtinusios dar 6, iš viso – 21 iš 27 ES valstybių. Vienintelės to nepadariusios ES narės yra Lietuva, Bulgarija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.
Visi humanistinėje santuokos ceremonijoje dalyvavę svečiai tapo Vitaliaus ir Albino visą gyvenimą trukusio ryšio liudytojais ir pasirašė ant santuokos dokumento. Kadangi jis neturi teisinės galios, vienintelio pripažinimo pora gali tikėtis iš Lietuvos žmonių. Organizatoriai kviečia uždėti savo parašą ant šio liudijimo elektroninės versijos portale manoteises.lt ir taip parodyti savo palaikymą.
