„Ne valdyti, o tarnauti, padėti ir, žinoma, spręsti“, – ištaria prezidentas V.Adamkus Daivos Žeimytės-Bilienės, režisierės Giedrės Genevičiūtės ir Arūno Valinsko dokumentiniame filme „Prezidentas“. Tai pirmasis dokumentinis filmas apie prezidentą V.Adamkų, kuris bus rodomas šalies kino teatruose. Filmo premjera – balandžio 12 dieną.
Dokumentinio filmo „Prezidentas“ idėja dar 2018 metais kilo žurnalistei D.Žeimytei-Bilienei ir televizijos laidų prodiuseriui Arūnui Valinskui. 2019-aisiais su prezidentu V.Adamkumi buvo parengtas viso gyvenimo interviu, visapusiškai atskleidęs prezidento asmenybę ir požiūrį į daugybę jo gyvenimą lydėjusių istorinių įvykių.
Viena iš filmo kūrėjų D.Žeimytė-Bilienė neabejoja, kad prezidento V.Adamkaus istorinis indėlis Lietuvoje yra milžiniškas. Tai, kad jis iki šiol yra palankiausiai visuomenėje vertinamas politikas, parodo, jog tauta jo indėlį labai gerai suvokia.
„Prezidentą V.Adamkų pavadinčiau iškiliausia Lietuvos istorine asmenybe atgavus nepriklausomybę. Jis ėmėsi iniciatyvos kurti naują valstybę labai reikalingu mums metu. Lietuva išgyveno virsmo laikotarpį, ir, tiesą sakant, neįsivaizduoju, kur ir kokie būtume buvę, jeigu nebūtume turėję tokių plačių, vertybiškai stiprių, į vakarietišką visuomenę orientuotų pažiūrų žmogaus Lietuvos Respublikos Prezidento poste. V.Adamkaus laisvės suvokimas, jo kontaktai, gebėjimas laviruoti net ir labai sudėtingose situacijose, gebėjimas pamatyti kiekvieną žmogų kaip individą su savo baimėmis ir poreikiais padėjo pamatus visuomenei, kokia šiandien esame“, – teigia D.Žeimytė-Bilienė.
Dar Sovietų Sąjungoje gimusiai ir iki pilnametystės tais laikais augusiai filmo režisierei G.Genevičiūtei prezidentas V.Adamkus visada buvo žmogus – laisvės simbolis. „Esu jam dėkinga už tokią Lietuvą, kurioje gyvename šiandien. Būtent V.Adamkaus prezidentavimo metais įstojome į NATO ir pasiruošėme narystei Europos Sąjungoje. Net baisu pagalvoti, kaip gyventume dabar, jeigu tą dieną būtume pasirinkę kitaip. Prezidento erudicija, pagarba žmonėms, meilė savo žmonai – mums, sovietmečio metais nupilkėjusiems, atrodė kaip kino filmas“, – ji sako ir priduria V.Adamkaus negalinti atsieti nuo ponios Almos Adamkienės. Jų meilė, abipusė pagarba suteikė vilties, akstino mokytis gyventi oriai.
G.Genevičiūtė pasakoja, kad filmo gimimo istorija jai, vienai iš filmo režisierių, buvusi sudėtinga, – šįkart darbus teko pradėti iš kito galo: „Kolegė D.Žeimytė-Bilienė, su A.Valinsku dar 2019 metais pakalbinusi prezidentą V.Adamkų, beveik prieš metus paprašė sukurti filmą, kaip sako kūrybininkai, iš „žalios“ medžiagos. Tada ir prasidėjo ilgoji kelionė filmo link: gilinomės į medžiagą, ieškojome archyvų ir faktų, dėliojome vaizdus, kūrėme nuotaiką ir filmo ritmą. Visa tai turėjo padėti mums papasakoti prezidento gyvenimo istoriją.“
Filmo režisierė sako, kad sunkiausia buvo nuspręsti, ko atsisakyti, – kiekvienas prezidento V.Adamkaus žodis yra prasmingas ir įdomus. Daug kartų klausant net keturių valandų prezidento interviu kilo filmo idėja – pirmiausia atskleisti jautrią, žmones ir Lietuvą mylinčio prezidento asmenybę, o tik tada parodyti politiką. Tai itin padėjo padaryti ir filmo kompozitoriaus Gedimino Zujaus muzika.
