Jos metu sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai – prie Žemaitėlių ir Jotiškių kaimų. Viename – Dainavos apygardos štabo – bunkeryje MGB agentai Rytas ir Varnas nušovė miegantį Benediktą Labėną (Labenską)-Kariūną, tuometinį Šarūno rinktinės vadą, nuo 1948 m. lapkričio mėn. laikinai ėjusį Dainavos apygardos vado pareigas.
Kitame – Kazimieraičio rinktinės štabo – bunkeryje žuvo 4 partizanai: Jonas Kazlauskas-Šermukšnis, tuometinis Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos būrio vadas, Viktoras Kazlauskas-Vanagas, ėjęs Kazimieraičio rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininko pareigas, Petras Šilanskas-Labutis ir Vaclovas Voveris-Žaibas – Dainavos apygardos vado pavaduotojas, Kazimieraičio rinktinės vadas.
Branginu ir saugau originalo nuotrauką, Žaibo ranka užrašytą mano Tėčiui Adolfui Ramanauskui-Vanagui”, – pasakoja Vanago dukra Auksutė Ramanuskaitė-Skokauskienė.
Išduoti partizanai NKGB-MGB vidaus kalėjime
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys pasakoja, kas laukdavo išduotų partizanų, patekusių į NKGB-MGB vidaus kalėjimą, kur dabar įsikūręs Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, išsaugojęs autentišką KGB kalėjimo ekspoziciją. „Visų pirma, tai kankinimai, kameros su paminkštintomis ir garsui nepralaidžiomis sienomis, kur suimtieji daužomi, marinami, jiems badomos panagės, žalojami organai. Tai ir ledinio vandens vonios, kankinimas neleidžiant miegoti, oro trūkumas, sausakimšai prigrūdant kameras nekaltų suimtųjų su kaliniais apsimetinėjančiais agentais ir, aišku, – badas.“ Pasak istorikų, kasdienis sovietinių represinių struktūrų racionas buvo tik 300 kg duonos, o kalėjime suimtuosius laikė mėnesį, du, kartais net tris. Miegoti galėdavai tik 3 iš 7 dienų. Nenuostabu, kad tokiomis sąlygomis kaliniai prarasdavo sąmonę, net pasirašydavo kolaboravimo dokumentus.
„Sudėtingiausias ir žiauriausias istorijas vis dėlto slepia buvusio KGB kalėjimo sušaudymo kamera, kurią kasmet aplanko ne tik užsienio turistų srautai, bet ir valstybių vadovai, bažnyčių hierachai, kariuomenių vadai, moksleiviai“, – sako valstybės istorinės atminties politiką įgyvendinančio centro vadovas.
Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus, istoriko dr. A. Bubnio, laisvės kovų ir partizaninio karo prieš sovietų okupaciją tema yra bene svarbiausia centro darbo kryptis. Laisvės kovų karžygių atminimas įamžinamas paminklais, atminimo ženklais, mokslinėmis knygomis ir straipsniais, dokumentiniais filmais, konferencijomis, parodomis, žuvusiųjų bei nužudytųjų partizanų paieškomis, identifikavimu ir iškilmingu palaidojimu.
Skautai rūpinasi Laisvės kovų istorija
„Benedikto Labėno-Kariūno draugovės skautai iš Jonavos kiekvienais metais, nuo pat draugovės įkūrimo 2019 metais, lanko jų šefo – partizano Kariūno žūties vietą Kalesninkų miške Alytaus r. Skautai tvarko, prižiūri bunkerio aplinką, kalbasi apie Laisvės kovas, veda iškilmingas rikiuotes, duoda skauto įžodžius. Draugovei Kalesninkų miškas tapo artimas ir pažįstamas, skautai kasmet kovo mėnesį mielai ten susirenka, mini 1949 m. kovo mėnesio tragiškus įvykusius, dainuoja patriotiškas dainas. B. Labėnas buvo aktyvus skautas, vadovavęs draugovei, skautų vyčių būreliui, talentingas poetas, puikus partizanų vadas”, – pasakoja vienas iš vadovų Vaidotas Rindzevičius.
Šiuo metu įvairiuose Lietuvos skautų organizacijose veikia draugovės su partizanų didvyrių vardais. Per stovyklas ir Lietuvos muziejus bei kitas vietas keliauja nuolatos atnaujinama ir papildoma paroda „Skautai-partizanai“. 2023 m. rudenį Pamario krašte skautų draugovei suteiktas A. Ramanausko-Vanago vardas, o dabar kovo mėnesio pradžioje Vilniaus Kernavės skautų tunte draugovė iškilmingai pavadinta J.Šibailos-Merainio vardu. Jis yra vienas iš aštuonių Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio 1949 m. Vasario 16-sosios signatarų.
„Labai džiugu, jog jaunimo organizacijos aktyviai įsitraukia ir istorinės atminties darbus pačiais įvairiausiais formatais. Tai tarsi istorijos tiltas, parodantis mūsų valstybės pilietiškumo brandą ir rūpestį. Istorinės atminties darbai įgauna dar didesnę svarbą, vykstant informaciniam karui, edukuojant visuomenę. Deja, nemažai vyresnių žmonių ilgus metus gyveno okupantų dezinformacijos fone, o dabartinis jaunimas tam neskyrė daug dėmėsio. Dalis iki šiol neskiria juodo nuo balto. Reikalingas nuolatinis ir aktyvus švietėjiškas darbas. Būtent skautiškas jaunimas ir kartu su veikliais vadovais savo pavyzdžiu tą parodo. „Skautai-Partizanai“ parodas jau aplankė tūkstančiai Lietuvos žmonių ir šalies svečių. Skautai patys dirba archyvuose ir vis atranda naujus partizanų skautiško jaunystės kelio dokumentus“, – džiaugiasi „Vanago Lietuva“ pilietinių iniciatyvų vadovas Alkas Paltarokas.
Aplankyti parodą „Skautai-partizanai“ galite Vilniuje Okupacijų ir Laisvės kovų muziejuje Aukų g., Aukštaitijos siaurojo geležinkelio – „Siauruko“ depe Panevėžyje, Plungės vaikų ir jaunimo bibliotekoje, Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre, Lietuvos skautų sąjungos Jonavos skautų būkle.
