Su ašaromis akyse J. Navalnaja, – kuri daugiau nei dešimtmetį buvo šalia savo vyro, šiam metus iššūkį prezidento Vladimiro Putino valdymui, – giliai įkvėpė. „Jei tai tiesa, noriu, kad Putinas ir visa jo aplinka, Putino draugai ir jo vyriausybė žinotų: jie atsakys už tai, ką padarė mūsų šaliai, mano šeimai, mano vyrui."
„Ir ši diena ateis labai greitai“, – sakė 47-erių metų moteris, kaip visada susirišusi plaukus į tvirtą kuodą.
J. Navalnaja buvo šalia savo neįbauginamo vyro, kai jis paskatino masinius protestus Rusijoje, išskraidino jį iš šalies, kai jis gulėjo komoje po apnuodijimo, ir drąsiai su juo grįžo į Maskvą.
Nuo tada ji kabinosi vilties, kad vėl jį pamatys, nors jam buvo skirta 19 metų kalėjimo ir jis buvo pasiųstas į griežčiausią kalėjimą.
„Tikiuosi ir tikiu, kad išvysiu Aleksejų laisvą. Nėra nieko neįmanomo, kai myli“, – pernai ji sakė „Der Spiegel“.
Kovai su Kremliumi tampant vis drąsesnei, A. Navalnas sakydavo, kad be savo žmonos nepajėgtų ištverti.
Paskutinė jo žinutė išoriniam pasauliui buvo Valentino dienos raštelis, skirtas jai: „Jaučiu, kad kiekvieną sekundę esi su manimi.“
Pirmajame įraše socialiniame tinkle po vyro mirties ji pasidalijo nuotrauka, kurioje jis bučiuoja jai į kaktą. Po nuotrauka buvo prierašas: „Aš tave myliu.“
Pora dažnai dalijosi savo šeimyninio gyvenimo su vaikais nuotraukomis. Jų meilės istorija įkvėpė A. Navalno sekėjus.
Ir tai buvo ryškus kontrastas V. Putinui, kuris savo asmeninį gyvenimą laiko užrakinęs po septyniais užraktais.
J. Navalnaja visada tvirtino, kad ji pirmiausia yra motina ir žmona, nesuinteresuota eiti į politiką, ir net tada, kai jos vyras buvo laisvėje, nesutiko su raginimais imtis aktyvesnio politinio vaidmens.
Tačiau dabar daugelis klausia, ar yra kas nors kitas, kas galėtų suvienyti lyderių neturinčią ir tremtyje gyvenančią opoziciją.
„Turiu jį ištraukti“
Miuncheno kalba nebuvo pirmas kartas, kai J. Navalnaja pademonstravo stoicizmą.
2020 m. vasarą ji matė, kaip jos vyras vos nemirė, kai buvo apnuodytas Sibire, gydytojų teigimu, Sovietų Sąjungoje sukurta „Novičioko“ grupei priklausančia nervus paralyžiuojančia medžiaga. Tuomet jai pavyko jį išvežti iš šalies – kai jis gulėjo ištiktas komos, o vietos gydytojai atsisakė jį išleisti, – padedant Vokietijos labdaros organizacijai.
„Kiekvieną akimirką, kai ten buvome, galvojau, kad turiu jį ištraukti“, – sakė J. Navalnaja interviu rusų režisieriui ir tinklaraštininkui Jurijui Dudui, kai jos vyras buvo gydomas Vokietijoje.
Pasak jos, valstybiniai gydytojai Sibire stengėsi vilkinti procesą, kad jis arba mirtų, arba kad nervus paralyžiuojančios medžiagos nebūtų galima atsekti.
Po penkių mėnesių, kai pora išskrido atgal į Maskvą, ji buvo tokia pat drąsi, nes suprato, kad žengęs tokį žingsnį jis atsidurs kalėjime.
„Padavėjau, atneškite mums degtinės, mes skrendame namo“, – vaizdo įraše sakė J. Navalnaja, sėdėdama šalia Aleksejaus lėktuve, kopijuodama sceną iš kultinio rusų filmo.
Nusileidus pora buvo išskirta per pasų kontrolę, ir tai buvo paskutinis kartas, kai ji matė savo vyrą laisvėje.
Jie trumpai apsikabino, tada policija jį išsivežė, o ji pati oro uoste buvo sutikta šalininkų, skanduojančių „Julija!“.
„Juodžiausi dalykai“
Nuo tada J. Navalnaja savo gyvenimą vadino vienu žodžiu: „laiškais“, ji stengėsi kasdien rašyti savo vyrui.
Jiedu susipažino atostogaudami Turkijoje ir, kaip abu prisipažino, iškart įsimylėjo.
Aleksejui pradėjus daryti politinę karjerą, J. Navalnaja atsisakė darbo bankininkystės sferoje, kad galėtų auginti jųdviejų vaikus.
Vokietijoje atsigavęs po apnuodijimo, A. Navalnas juokavo, kad jo žmonos pažiūros yra radikalesnės nei jo.
„Kai nesi politikas, bet matai juodžiausius dalykus, nukreiptus prieš tavo šeimą, tada, žinoma, tai tave radikalizuoja“, – sakė jis interviu J. Dudui.
Nuo tada, kai A. Navalnas buvo įkalintas, J. Navalnaja sakė neseksianti Svietlanos Cichanouskajos, tapusios Baltarusijos opozicijos lydere po to, kai jos vyras buvo įkalintas, keliu.
„Julija Navalnaja tampa politine figūra, nori ji to ar nenori“, – socialiniame tinkle pareiškė Rusijos politikos apžvalgininkė Tatjana Stanovaja tą dieną, kai mirė A. Navalnas.
