Taip jos gyvenime atsirado modelio patirtis, o pildydama ilgai saugotą svajonę, senjorė atsidūrė ant ledo, pirmą kartą išmokdama dailiojo čiuožimo paslapčių.
Kaip ir kiekvieną šeštadienį, „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus vėl žadins senjorų norus pildanti laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.
Šios savaitės laidos herojė – 84-erių metų Salomėja Kemežienė, kuri laidos kūrybinę komandą pasitiko savo namuose Kaune. Išgyvenusi vyro netektį, užauginusi vaikus, šiandien moteris teigia, jog jos dienos – kaip niekad užimtos ir amžius netrukdo jai nei filmuotis reklamose, nei dirbti modeliu. Senjorė kasdien nueina bent po 10 tūkst. žingsnių, o grįžusi iš lauko, atsiduoda mezgimo aistrai, šiltomis kojinėmis apdovanodama ne tik anūkus, bet ir jų paneles.
„Aš daugiausiai draugauju su jaunimu, mano vaikų draugai yra ir mano draugai, nes su pagyvenusiais nėra ką veikti. Kartais sutinku net už save jaunesnius senjorus, kurie eina, sustoja, kalbasi, o aš jeigu einu, tai man reikia eiti mikliai, žingsnius daryti. Aš neturiu kada skųstis ir bėdavotis, jog man kažką skauda“, - jaunatviškumo paslaptimi laidoje dalinsis herojė.
Salomėja nuo vaikystės mėgo fotografuotis, tačiau pirmą kartą priešais fotoaparatų objektyvus atsidūrė prieš kelerius metus. Taip prasidėjo jos modelio karjera.
„Pirmojoje fotosesijoje reklamavau dantų protezus. Baimės nebuvo, apšviesta visa ir gerai. O paskui jau išbandžiau save ir modelio profesijoje, reklamavau drabužius bei ne vieną kartą žengiau podiumu“, - apie išbandytas senjorams netradicines veiklas pasakos Salomėja.
Paklausta apie turimas svajones ir pirmus kartus, laidos herojė prasitars visuomet norėjusi išmokti su pačiūžomis čiuožti ledu, o praėjus Lietuvoje vykusiam Europos dailiojo čiuožimo čempionatui, šis jos noras dar labiau sustiprėjo, todėl Salomėja, kartu su laidos vedėja Laura Balčiūte, atvyks į Kauno ledo rūmus, kur jų lauks trenerė Rūta Sudakovienė.
„Norėjau įgyvendinti šią savo svajonę, bet tuo pačiu ir bijojau. Juk niekada gyvenime nečiuožiau ant pačiūžų ir net nemokėjau. Visgi, nesitikėjau, kad bus taip gerai. Pasirodo, svarbiausia taisyklė, čiuožti, lyg ant galvos būtų uždėta karūna, kuri negali nukristi“, - savais įspūdžiais dalinsis Salomėja.
Kitoje naudingų patarimų senjorams gausioje laidos rubrikoje sportinio kovinio ir šokio performanso „Šambalos Raiteliai“ autorius Marijus Tumas papasakos savo istoriją, kaip prieš kelerius metus kardinaliai pakeitė gyvenimo būdą ir numetė net 76 kilogramus. To priežastis – pasiekta tokia nutukimo riba, kuri jau grasino jo gyvybei.
„Kas žino truputėlį apie diabetą, apie cukraus tyrimus, tas išgirdęs skaičių 16 susiims už galvos. Tai yra tokia būklė, jog jeigu aš įsipjaunu, man jau nebesugyja, pas mane nebėra krešėjimo, kepenys kritiniame variante, antinksčiai neveikia, viskas kūne neveikia, tu dūsti, alpsti, praktiškai miršti“, - savo skaudžia patirtimi laidoje dalinsis pašnekovas.
Pradėjęs domėtis savo sveikata, Marijus atrado terminą „priešvėžinė mityba“. Apie ją jis perskaitė Kembridžo profesoriaus, onkologo Robert Thomas parašytoje knygoje „Gyvenimas susirgus vėžiu ir patarimai, kaip nesusirgti“, kurioje kalbama apie polifenolių-antioksidantų svarbą mūsų organizmams.
„Oksidatoriai tai yra tokios medžiagos, kurios sukelia ligas, sukelia ir tą patį vėžį, todėl svarbu, kad mes gautume pakankamai antioksidantų, o ypatingai geri antioksidantai yra polifenoliai. Būtų gerai, jeigu mes kasdien suvalgytume pilną lėkštę brokolių, granatų, išgertume didelius kiekius žaliosios arbatos, tačiau tai yra sudėtinga padaryti. Tuomet galime apsigręžti į maisto papildus, su kuriais gauname pakankamą kiekį polifenolių, kurie sunaikina ir neutralizuoja žalingus laisvuosius radikalus“, - laidoje teigs gyd. urologas, habil. dr. prof. Balys Dainys.
Remdamiesi šiuo principu, Didžiosios Britanijos mokslininkai sukūrė specialias maisto papildo kapsules iš polifenolių, gausių visadalių brokolių, granatų, ciberžolių ir žaliosios arbatos. Atliktas nacionalinis klinikinis Pomi-T tyrimas pirmąkart pasaulyje patikimai įrodė, kad tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai-antioksidantai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina ne tik vėžio žymenų augimą, bet ir kitus organizmo uždegimo procesus, lemiančius įvairių lėtinių ligų atsiradimą bei vystymąsi.
Kita laidos pašnekovė, senjorė Austina Pocienė, savo bendraamžiams demonstruodama aktyvų laisvalaikį, šiandien skaičiuoja, jog yra aplankiusi jau daugiau nei 60 valstybių, ir tik kelios šalys jai paliko tokį neišdildomą įspūdį, kaip Islandija.
„Islandija tai yra ledynų, ugnikalnių ir krioklių šalis, o kuomet tu matai išsiliejusios ir sustingusios lavos neaprėpiamus laukus, apima kažkokia mistika. Ten taip pat egzistuoja tokia taisyklė „nieko neimk ir nieko nepalik“, todėl nėra šiukšlių dėžių, viską turi išsinešti. Arba dominuoja švara, jog visur batai paliekami lauke, į vidų neinama su jais“, - laidoje pasakos senjorė.
Tačiau kelionės metu ne tik islandų tvarka, bet ir vietinių gyvenimo būdas atkreipė pašnekovės dėmesį. Pasirodo, iš Islandijoje pagaunamų žuvų yra gaminami žmogui itin vertingi žuvų taukai.
„Pagal pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, būtų gerai valgyti bent vieną kartą savaitėje riebią žuvį. Jeigu mes to negalim užtikrinti, tai žuvų taukai puikiai papildo mūsų racioną. Omega-3 yra riebalų rūgštys, kurios mūsų organizme nėra gaminamos, o jos dalyvauja priešuždegiminiuose procesuose, veikia kaip antioksidantas, gerina kraujagyslių endotelio būklę bei mažina cholesterolį“, - pasakos klinikos „Sveikatos ratas“ šeimos gydytojas Rytis Meškauskas.
Dažnas besirinkdamas žuvų taukus pirma atkreipia dėmesį ne į sudėtį, riebalų rūgščių ar vitaminų kiekius, bet į produkto formą. Gamintojai, tokie kaip „Lysi“, šiai dienai siūlo pasirinkti iš kapsulių ir skystų žuvų taukų. Kapsulės neturi to tariamo žuvies poskonio, o skysti žuvų taukai gali būti pagardinti citrinų kvapiosiomis medžiagomis.
Paskutiniame laidos naudingų patarimų siužete, žiūrovai bus supažindinti su priemonėmis, lengvinančiomis šlapimo nelaikymo problemos diskomfortą. Šlapimo nelaikymas vargina maždaug penktadalį vyresnių nei 65-erių metų moterų, tačiau sakyti, kad ši problema yra išskirtinai moterų bėda, taip pat nebūtų teisinga. Nors tai nėra ligą, šią problemą lemia organizmo pokyčiai: keičiasi hormonai, mažėja raumenų elastingumas, taip pat vyresniame amžiuje žmonės dažnai vartoja vaistus, kurie varo šlapimą, taip pat prisideda širdies, kraujagyslių ligos, patirti insultai.
„Šlapimo nelaikymą galima suskirstyti į tris kategorijas. Pirma: fizinio krūvio šlapimo nelaikymas kosint, čiaudint ar mankštos metu; antra: skubos šlapimo nelaikymas, su staiga atsiradusiu nenuvaldomu noru šlapintis; ir trečia kategorija vadinama mišria, kas yra anksčiau dviejų minėtų tipų derinys. Šlapimo nelaikymą galima gydyti stiprinant dubens bei tarpvietės raumenis, taip pat vartojant tam tikrus vaistus arba net taikant chirurginį gydymą“, - laidoje pasakos šeimos klinikos „Sveikatos ratas“ urologas Valentas Liebus.
Jeigu šių gydymo metodų taikyti negalima arba jie neveiksmingi, pagelbėti galima higienos priemonėmis, įklotais bei sauskelnėmis suaugusiesiems. Vaistininkai su klausimais, susijusiais šia tema, susiduria kone kasdien, atėjusiems pirkėjams rekomenduodami šlapimo nelaikymo problemai specialiai pritaikytus įklotus arba sauskelnes-kelnaites. Pavyzdžiui prekės ženklas „Abena“ siūlo produktus, pagamintus iš ekologiškų medžiagų, kurios nedirgina odos, bet puikiai sugeria šlapimą ir jo kvapą.
„Sauskelnės-kelnaitės yra vienkartinės apatinės kelnaitės, kurias mes galime drąsiai dėvėti po drabužiais. Jos dažniausiai yra naudojamos judantiems žmonėms ir kurie turi stipresnį šlapimo nelaikymą, o anatominės formos įklotai patogūs tuomet, kai problema iškyla nusičiaudėjus, nusikosėjus. Visgi, labai svarbu, jog visos priemonės turėtų dermatologinį patikrinimą, kvapą neutralizuojančias savybes bei kad produktas būtų kvėpuojantis, kad oda po juo kvėpuotų ir nesusidarytų šutimas“, - teigs „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė.
Taip pat verta atminti, kad po apsilankymo pas gydytoją, šios priemonės gali būti kompensuojamos valstybės, o visiems 75 metų ir vyresniems senjorams nebereikia primokėti už kompensuojamas priemones, nepaisant kokias jie jas išsirenka.
Laida „Pirmi kartai. 60+“ – puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu amžiaus ribos nėra. Vedėjos Lauros Balčiūtės kalbinami senjorai, jų pirmi kartai bei aktualiausios naujienos – šeštadienį, 17 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.“
