A.Boso ir jo namo statyboms leidimą išdavusios Vilniaus rajono savivaldybės skundus išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 11-ąją nusprendė, kad statiniai turi būti nugriauti. „Teismai pagrįstai nusprendė, jog šioje byloje turi būti taikoma griežčiausia statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonė – statinių nugriovimas“, – skelbia galutinė ir neskundžiama nutartis. LAT paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo pernai liepą priimtą nutartį, kuri pirmos instancijos teismą įpareigojo iš naujo nagrinėti A.Boso reikalavimą atlyginti 486 tūkst. eurų žalą dėl statybų pagal neteisėtai išduotą leidimą.
Vilniaus rajono savivaldybės viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič BNS sakė, kad nutartis bus vykdoma tik tuomet, kai galutiniai bus baigtas bylinėjimasis. „Bylos nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs, dalis bylos perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui. Kol procesas nėra pasibaigęs, jokie veiksmai neatliekami“, – teigė J.Gulbinovič.
Anot LAT nutarties, statybos leidimas statiniams sklype už 15 kilometrų nuo sostinės, Aukštuolės kaime, miške, išduotas 2008-ųjų gegužę. Verslininkas sklypą įsigijo 2006 metų pavasarį.
Dar 2017-ųjų gegužę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad savivaldybė leidimą išdavė pažeisdama įstatymus, bei teismo prašė jį panaikinti ir nugriauti namą, pirtį bei klėtį, o A. Bosui to nepadarius inspekcija jį nugriautų pati, išlaidas atlyginant verslininko lėšomis.
Vilniaus regiono apylinkės teismas pernai kovą konstatavo, jog sklypo paskirtis yra miškų ūkio, todėl jame sodybų statyba neleidžiama. Teismas panaikino statybos leidimą bei įpareigojo statinius nugriauti 90 proc. išlaidų padengiant rajono savivaldybei, o likusias – A. Bosui.
Teismas atmetė verslininko prašymą priteisti iš savivaldybės ir statybos inspekcijos beveik 760 tūkst. turtinę ir 50 tūkst. eurų neturtinę žalą, patirtą dėl jų sprendimų.
Turtinę žalą jis įvertino gyvenamojo namo, pirties, garažo statybos kainomis – 2021 metų spalio skaičiavimais, bendra jų vertė siekė 486,2 tūkst. eurų, o 270,5 tūkst. eurų įkainotas skirtumas tarp jo sumokėtos sklypo įsigijimo kainos ir buvusios jo rinkos vertės.
Sprendimą dėl 486,2 tūkst. eurų nuostolių teismas grindė tuo, jog A. Bosas neįrodė šios žalos dydžio, o prašymą dėl sklypo įsigijimo nulemtų praradimų laikė nepagrįstu.
„Statytojas, būdamas protingas ir atidus, jau tuo metu turėjo suvokti prisiimamą riziką dėl statinių statybos“, – konstatavo pirmos instancijos teismas.
