Šį vakarą LNK eteryje – pirmasis „KK2 penktadienis“ 2024-aisiais, o Naujieji metai – puiki proga pakalbėti apie reikšmingus gyvenimo įvykius, iššūkius bei išbandymus, kurie supurtė šios laidos herojų gyvenimus.
Grupės „4 Roses“ narė Akvilė Kisielienė pirmą kartą Naujuosius sutiko būdama mama. Tokio stebuklo atlikėja laukė net 7 metus – per tiek laiko galima ir viltį prarasti. „Galima, bet nereikia“, – „KK2 penktadienio“ studijoje šypsosis A. Kisielienė.
Akvilė mama tapo rugpjūtį, susilaukusi sūnaus Luko. „Tai įvykis, pakeičiantis visą gyvenimą, apverčiantis viską aukštyn kojomis. Mūsų šeimoje tai buvo daug metų lauktas įvykis, todėl buvome susitaikę su visomis bemiegėmis naktimis ir iššūkiais. Dainavau iki 7 nėštumo mėnesio, bet kai kurios atlikėjos ir dar ilgiau dainuoja. Supratusi, kad nebegaliu atiduoti visos energijos, sugalvojau sustoti, kol dar esu kupina jėgų. Ir neskubėjau labai greitai sugrįžti. Bet po dviejų su puse mėnesių jau koncertavau“, – atskleis A. Kisielienė.
Dainininkė Eva Bacevičiūtė taip pat sulaukė sveikinimų tapusi mama. „Juokinga buvo, labai gerai leidome laiką skaitydami sveikinimus, lyg aš būčiau ta naujoji, jaunoji mama, – kvatojosi 49-erių metų močiute tapusi Eva. – Aš ne per jauna būti močiute, prieš metus sūnaus vestuvės lipau jam ant sąžinės, linkėjau vaikų, o kai sužinojome, kad laukiasi, buvo kosmosas, begalinė laimė“.
Prieš keletą metų į sceną sugrįžęs legendinės „Hiperbolės“ vokalistas, klavišininkas, vienas iš grupės įkūrėjų ir vadovų Viktoras Prapras sako, kad negali patikėti, jog koncertams arenose atsikuria legendinė „Hiperbolė“.
„Jei kas nors man prieš 8 metus būtų kas nors pasakęs, kad sugrįšiu į sceną, būčiau pasukęs dviem pirštais ties smilkiniu. Turėjau didelių problemų su sveikata, pastaruosius metus gyvenau Santariškėse. Buvo problemų su širdim, reikėjo operacijos, o kai apsidžiaugiau, kad viskas baigėsi, po metų – dar ir onkologinė operacija. Dabar jaučiuosi kaip naujai gimęs – kaip Feniksas, pakilęs iš pelenų. Net minčių nekilo, kad dainuosiu. Apie grįžimo į sceną net kalbos nebuvo, kai su sveikta negerai, tuomet nekyla minčių užkariauti pasaulį“.
Laidoje „KK2 penktadienis“ V. Prapras pasakos patyręs klinikinę mirtį ir anapusiniame gyvenime pamatęs savo prieš šešerius metus mirusią mamą ir save 14-os metų. „Prisiminimai labai gražūs. Ten labai šviesu, labai gražu ir svarbiausia, nereikia valgyti, tas oras, kuriuo kvėpuoji, yra maistingas. Kalbėjau su anesteziologu, jis sakė, kad meniškos sielos žmonėms dažniausiai kažkas vaidenasi“, – apie klinikinės mirties metu patirtus išgyvenimus pasakos Viktoras Prapras.
