Donatas Čižauskas
Sausio 2 dieną buvo paskelbta, kad Anapilin iškeliavo populiarios Lietuvos grupės „2 Donatai“ narys Donatas Čižauskas. Vyrui tebuvo 33 metai. Portalo Žmonės.lt žiniomis, atlikėjas pasitraukė iš gyvenimo. Donatas Čižauskas išgarsėjo 2013-aisiais, pasirodęs projekte „Lietuvos balsas“. Vėliau į šį šou jis grįžo nebe vienas, o su kolega Donatu Balvočiumi – jiedu pasirodė kaip grupė „Du Donatai“. Po muzikinio projekto grupė „Du Donatai“ išpopuliarėjo, dažnai koncertuodavo įvairiuose Lietuvos miestuose. 2016 metais vienas iš grupės narių Donatas Balvočius, norėdamas susikoncentruoti į šeimą, iš jos pasitraukė. Tuomet prie Donato Čižausko prisijungė Karolis Akulavičius ir atsinaujinusi grupė sėkmingai tęsė veiklą.
Indrė Jučaitė
Sausio 6 vakarą „Kaunas Jazz“ įkūrėjas Jono Jučo (70 m.) savo „Facebook“ paskyroje paskelbė apie skaudžią netektį - mirė jo dukra, festivalio „Kaunas Jazz“ meno vadovė Indrė Jučaitė. Moteriai buvo 42-eji. Ji porą metų kovojo su smegenų vėžiu. Prieš metus Indrei Jučaitei buvo atlikta operacija, tačiau šiandien ji šią nelygią kovą pralaimėjo.
Vitalija Katunskytė
Sausio 19 dieną Lietuvą apskriejo liūdna žinia apie dar vieno garsaus žmogaus netektį - eidama 68-uosius metus mirė atlikėja Vitalija Katunskytė. Artimieji patvirtino, kad V. Katunskytė mirė savo namuose. Medikų teigimu, galimai sutriko širdies veikla. Vitalija Katunskytė – garsi Lietuvos estrados dainininkė. Gimė 1955 metais Šiauliuose. V. Katunskytės populiariausios dainos: „Pražydo sodai“, „Aš moteris“, „Tau meluoti negaliu“, „Balta lelija“.
Alma Adamkienė
Gegužės 21 dieną, eidama 97 metus, mirė buvusi pirmoji ponia Alma Adamkienė.
Išeivijoje didžiąją gyvenimo dalį praleidusi Alma Adamkienė Jungtinėse Valstijose buvo aktyvi lietuvybės puoselėtoja, o jos vyrui Valdui Adamkus tapus prezidentu ji užsiėmė labdara ir reikšmingai sustiprino filantropijos tradiciją šalyje.
„Faktiškai ji visada buvo šalia prezidento, šalia V. Adamkaus ir, atrodytų, ji visada buvo lyg šešėlyje, bet iš tikrųjų, manau, ji buvo tas variklis, kuris prezidentą vedė į priekį“, – sakė artimai su Adamkų šeima bendravęs Vilniaus eksmeras Artūras Zuokas.
„Jai iš tikrųjų nerūpėjo nei tas išorinis blizgesys, nei titulų svoris, su kuriais bendraudavo. Ji buvo labai paprasta, labai nuoširdi, tai galbūt ir papirkdavo – tas ypatingas jos žavesys“, – teigė buvusi prezidento V. Adamkaus atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
A. Adamkienė (buvusi Nutautaitė) augo Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio Stasio Nutauto ir Onos Soblytės-Nutautienės šeimoje. 1944 metais, artinantis antrajai sovietų okupacijai, A. Adamkienė su tėvais ir seserimi Danute traukėsi į Švediją, tačiau nacių okupantų visa šeima buvo sulaikyta, motina su dukterimis pateko į Rygos kalėjimą, vėliau – į darbo stovyklą Vokietijoje.
Su V. Adamkumi ji susipažino lietuviškoje gimnazijoje Vokietijoje, jie 1951 metais susituokė jau JAV, Čikagoje.
Nuo 1962 metų Alma Adamkienė 25 metus vadovavo Tabor Farmos vasarvietei, kuri tapo svarbiu lietuvybės centru JAV. Čia daug metų vyko lietuvių išeivių organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimai.
Stanislovas Kavaliauskas
Gegužės 27 dieną buvo paskelbta, kad Amžinybėn iškeliavo buvęs Vilniaus etninės kultūros centro direktorės pavaduotojas ir ilgametis laidos „Duokim garo“ vedėjas Stanislovas Kavaliauskas. Liūdną žinią pranešė LRT, kuriam ją patvirtino „Duokim garo“ prodiuseris Saulius Basijokas. S. Kavaliauskas „Duokim garo“ vedėju dirbo ir su televizijos žiūrovais sveikinosi du dešimtmečius.„Tie du dešimtmečiai prabėgo kaip viena diena. Labai smagių žmonių sutikta, labai mielų akimirkų būta ir tik labai šviesūs prisiminimai išlikę“, – buvo pasakojęs S. Kavaliauskas, kurį cituoja LRT.lt.
Simas Kudirka
Vasario 11, eidamas 93 metus mirė jūrininkas Simas Kudirka, išgarsėjęs dėl bandymo pabėgti iš Sovietų Sajungos peršokus į amerikiečių laivą.
S. Kudirka 1952 metais baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. 1956–1970 metais buvo Klaipėdos žvejybinio laivyno jūreivis radistas.
S. Kudirka 1970-aisiais per JAV ir SSRS žvejybos organizacijų vadovų susitikimą, kuris vyko JAV teritoriniuose vandenyse, peršoko iš sovietinio laivo į Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos katerį ir pasiprašė politinio prieglobsčio.
1971-ųjų gegužę S. Kudirka buvo nuteistas dešimčiai metų kalėti Pskove, Mordovijos lageriuose. Jo motinai, gimusiai JAV, atgavus Amerikos pilietybę, JAV administracijos pastangomis 1974 metais jis iš kalėjimo išleistas. S. Kudirka tada su šeima išvyko į JAV, kur dalyvavo lietuvių organizacijų veikloje, skaitė paskaitas apie komunistinį Sovietų sąjungos režimą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jis grįžo gyventi į šalį.
„Nepaprastai jautrus žmogus. Ir iš to kilo visos kitos jo savybės. Atsidavimas Lietuvai, nuoširdumas toks“, – per S. Kudirkos laidotuves sakė režisierė Giedrė Žickytė, sukūrusi filmą apie jį „Šuolis“.
Algimantas Raudonikis
Spalio 20 dieną mirė kompozitorius Algimantas Raudonikis. Jis ėjo 90 metus.
Iš viso jis buvo sukūręs 700 įvairių žanrų kūrinių, per savo gyvenimą surengė apie 400 autorinių koncertų.
Didžiąją A. Raudonikio kūrybos dalį sudaro estradinė muzika: dainos, pjesės pučiamųjų orkestrams, akordeonui, fortepijonui, muzika šokiams. Jis taip pat sukūrė nemažai choro dainų, kūrinių liaudies instrumentams, jų ansambliams ir kapeloms, kolektyvams.
1953 metais jis įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Ekonomikos fakultetą, bet vėliau perėjo į J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą, kur mokėsi teorijos ir kompozicijos, 1957–1963 metais studijavo kompoziciją Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
A. Raudonikis buvo 1970 metų Dainų šventės, Baltijos studentų dainų švenčių Vilniuje „Gaudeamus VII“ 1978 metais ir „Gaudeamus – X“ 1988 metais, taip pat 1969, 1977, 1987 ir 1997 metų moksleivių dainų švenčių Šokių dienų vyriausiasis muzikos vadovas.
„Visų pirma A. Raudonikis pasižymėjo gražiomis ir šiltomis melodijomis. Tokios dainos kaip „Rankų švelnumas“, kurią dainavo Virgilijus Noreika, tai yra ne tik populiariosios muzikos, tai dainos klasika“, – sakė choro dirigentas, kompozitorius Artūras Novikas.
Antanas Terleckas
Vasario 16 dieną mirė buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas. Nuo pat jaunystės aktyviai užsiėmęs įvairia antisovietine veikla, 1978 metais jis įkūrė Lietuvos laisvės lygą. Pogrindinės organizacijos tikslas buvo ugdyti politinę ir tautinę sąmonę, kelti laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose. 1979 metais Laisvės lyga inicijavo „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumą“ – reikšmingiausią neginkluoto pasipriešinimo sovietų valdžiai laikotarpio dokumentą. A. Terleckas kelis kartus buvo kalintas sovietų Rusijoje. 1987 metų pradžioje grįžęs į Lietuvą po paskutinio įkalinimo jis greitai vėl įsitraukė į visuomeninę ir disidentinę veiklą. Jo vadovaujama Laisvės lyga rengė protestus ir mitingus prieš sovietų valdžią, garsiausias iš jų – 1987 metų rugpjūčio 23 dieną vyko prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. „Niekada nepamiršime jo pastangų skleisti laisvą žodį ir burti bendraminčius masinėms protesto akcijoms. Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo virto žiežirba, kuri įplieskė nesulaikomą išsivadavimo ugnį“, – apie velionį kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad A. Terleckas daugeliui kartų buvo pavyzdys, kad laisvės siekio negali užgožti net ir visa represinė sovietų sistema.
Markas Zingeris
Rašytojas, buvęs Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadovas Markas Zingeris mirė balandžio 20 dieną, eidamas 77 metus. Prienuose gimęs poetas, prozininkas, dramaturgas ir vertėjas M. Zingeris Vilniaus universitete baigė žurnalistiką, vėliau Kaune dėstė filosofiją. 1991-1995 metais jis dirbo kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redakcijoje. Jis yra išleidęs tris eilėraščių ir vieną apsakymų rinkinį, penkis romanus. Romanas „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ yra pelnęs Liudo Dovydėno premiją. M. Zingeris Vilniaus Gaono žydų muziejui vadovavo nuo 2005 iki 2019 metų. „Mes, Lietuvos žydų bendruomenė, jį prisimename kaip išmintingą, teisingą žmogų, tikrą mūsų bendruomenės narį“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.„Rašytojas jautriai ir subtiliai žadino atmintį ne tik savo knygomis, bet ir vadovaudamas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui, kuriam skyrė daug savo gyvenimo metų“, – teigė kultūros ministras Simonas Kairys.
Grigorijus Kanovičius
Rašytojas Grigorijus Kanovičius mirė Tel Avive, sausio 20 dieną, eidamas 94 metus. G. Kanovičius gimė 1929 metais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metu su tėvais pasitraukė į Kazachstaną, 1945 metais grįžo į Vilnių. Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Lietuvos kino studijoje. 1993 metais jis išvyko į Izraelį, kur dirbo JAV rusų kalba leidžiamo laikraščio „Novoje russkoje slovo“ korespondentu. G. Kanovičius parašė prozos kūrinių (romanų, apysakų, apsakymų), poezijos rinkinių, kino scenarijų, taip pat sukūrė pjesių, į rusų kalbą išvertė lietuvių rašytojų kūrinių. Daugiausia rusų kalba rašiusio G. Kanovičiaus knygų išleista įvairiomis kalbomis, pjesės statytos Armėnijos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių teatruose. Tarp žinomiausių rašytojo kūrinių – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Šėtono apžavai“, „Miestelio romansas“. „Mano tėvas teigė gyvenimą. Net rašydamas apie Holokaustą, visa tai perteikė per meilę“, – po G. Kanovičiaus mirties sakė jo sūnus Sergejus Kanovičius.
Zita Kelmickaitė
Etnomuzikologė, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja Zita Kelmickaitė mirė gegužės 27 dieną, eidama 72-uosius.
Z. Kelmickaitė gimė 1951 metais Klaipėdoje, mokėsi Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Leningrado Teatro, muzikos ir kinematografijos institute.
Po studijų ji dėstė Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kurį laiko dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“.
1974 metais Z. Kelmickaitė pradėjo dirbti Lietuvos radijuje, ten, o vėliau ir televizijoje, kūrė laidas apie muziką, lietuviškus papročius, tradicijas, kultūrą, rašė scenarijus filmams.
Z. Kelmickaitė 1977–2007 metais buvo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovė, festivalių „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, „Smithsonian folklife festival“ Vašingtone, Baltijos kultūros dienų Švedijoje programų meno vadovė. Etnomuzikologė yra parašiusi straipsnių apie muzikinės kultūros palikimą, šiuolaikinę lietuvių muziką.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Z. Kelmickaitė išmokė lietuvius pamatyti savo savitumą.
„Nuoširdžia meile lietuvių etninei kultūrai ir paveldui Z. Kelmickaitė mokė mus pamatyti ir geriau suprasti tai, kuo esame saviti ir kodėl galime tuo didžiuotis, o visuomet šviesiu žvilgsniu į pasaulį ji gebėjo paliesti kiekvieną šalia jos esantį“, – paskelbtoje užuojautoje sakė Vyriausybės vadovė.
Ramūnas Terleckas
Eidamas 54 metus, balandžio 20 dieną mirė žurnalistas, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Ramūnas Terleckas.
R. Terleckas gimė 1969 metų gegužės 9 dieną rezistentų Antano ir Elenos Terleckų šeimoje, Vilniaus universitete studijavo klasikinių kalbų filologiją.
Vėliau dirbo dienraštyje „Verslo žinios“, vadovavo dienraščiui „Lietuvos žinios“, ėjo naujienų portalo „Alfa.lt“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo pareigas, pastaraisiais metais dirbo žurnalo „Verslo klasė“ redaktoriumi, jo komentarai buvo publikuojami naujienų portaluose bei radijuje.
Jis buvo šiemet vasarį mirusio A. Terlecko sūnus.
Dalia Teišerskytė
Sulaukusi 79-erių lapkričio 27 dieną mirė buvusi Seimo narė, poetė Dalia Teišerskytė.
Ji gimė 1944 metais ir būdama devynerių su tėvu ir broliais buvo ištremta į Irkutsko sritį, kur gyveno jos ištremta motina. 1962 grįžo į Lietuvą, 1974-aisiais baigė Vilniaus universitetą, žurnalistikos studijas.
Seimo narės pareigas D. Teišerskytė ėjo 2000-2016 metais, nuo 1999-ųjų buvo Lietuvos liberalų sąjungos, nuo 2005-ųjų – Liberalų sąjūdžio narė.
Kaip kūrėja D. Teišerskytė geriausiai žinoma dėl savo tekstų estradinėms dainoms – jų parašė per tris šimtus. Ji taip pat išleido keliolika poezijos rinkinių, tarp jų – „Atminties šešėliai“, „Bijau rudens“, „Meilės laiškai“, „Laikas“ ir kitus, novelių rinkinį „Ratas“.
D. Teišerskytė kūryboje dominuoja tremties motyvai, moters patirties istorijos siejamos su klasikinio tipo poetine kultūra.
„Dalia buvo neeilinė asmenybė ir talentinga kūrėja, palikusi ryškų ženklą Lietuvos politikoje, kultūroje ir visuomeniniame gyvenime. Visada jautri. Atvira ir tiesi, todėl ne visiems patogi“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Signatarai
Šiemet Lietuva neteko penkių Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signatarų: pogrindžio veikėjo Sauliaus Pečeliūno, filosofų Bronislovo Genzelio bei Bronislavo Kuzmicko, teisininko Liudviko Narcizo Rasimavičiaus, geologo Jono Šimėno.
----------------------------------------------------
SAUSIS
Sausį eidama 74-uosius mirė žymi Lietuvos prozininkė, aktorė, režisierė, scenaristė, dailininkė Kristina Gudonytė, būdama 80 mirė violončelininkė Silvija Sondeckienė, būdama 67 mirė muzikos estrados atlikėja Vitalija Katunskytė, eidamas 34-tuosius mirė muzikos atlikėjas Donatas Čižauskas. Eidamas 82-uosius mirė tremtinys, buvęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas Vytas Miliauskas, eidamas 86-uosius metus mirė tapytojas modernistas Kostas Dereškevičius.
VASARIS
Eidamas 87-uosius mirė prozininkas ir eseistas, ekonomistas Rokas Flickas, eidamas 83-iuosius mirė buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas ir generalinis prokuroras Vladimiras Nikitinas. Eidamas 97-uosius mirė žurnalistas, rašytojas, scenaristas ir vertėjas Kazimieras Pūras, eidama 82-uosius – grožinės ir humanitarinės literatūros redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė.
KOVAS
Eidama 87-uosius metus mirė skulptorė Violeta Skirgailaitė, eidamas 94-uosius metus mirė partizanas, buvęs politinis kalinys Pranas Rindokas-Jūrininkas.
BALANDIS
Eidama 62-uosius metus mirė istorikė, buvusi Seimo narė Dalia Kuodytė, eidamas 48-uosius mirė poetas, prozininkas, publicistas, religijos ir mitologijos tyrinėtojas Mindaugas Peleckis, būdamas 76-erių mirė smuikininkas, ilgametis Lietuvos kamerinio orkestro koncertmeisteris Eugenijus Urbonas. Sulaukęs 89-erių, mirė kunigas, mokslininkas, dėstytojas bei publicistas kunigas Kazimieras Juozas Ambrasas.
GEGUŽĖ
Eidama 55-uosius mirė Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė Daiva Rudokaitė, eidamas 58-uosius metus pirmadienį mirė Lietuvių kalbos ir kultūros centro prie Tbilisio technikos universiteto vadovas profesorius Vidas Kavaliauskas. Būdamas 89-erių mirė pedagogas, mokslininkas, geografas, visuomenininkas Algirdas Jurgis Stanaitis.
BIRŽELIS
Eidamas 79 metus mirė buvęs Seimo narys, Kauno eksmeras Vytautas Šustauskas, eidama 88-uosius trečiadienį mirė dailininkė Dalia Mataitienė, eidamas 89 metus mirė buvęs Vilniaus lietuvių namų direktorius Alfonsas Rudys. Eidamas 85-uosius anapilin iškeliavo buvęs Kauno technologijos universiteto rektorius Ramutis Petras Bansevičius, eidama 87 metus mirė poetė Stasė Lygutaitė-Bucevičienė.
LIEPA
Sulaukęs 70 metų, mirė ekonomistas, buvęs finansų ministras Eduardas Vilkelis, eidamas 64-uosius metus mirė olimpinis čempionas bėgikas Remigijus Valiulis. Eidama 66-uosius metus mirė buvusi Seimo narė, žurnalistė Irina Rozova, eidama 77 mirė operos solistė Violeta Sagaitytė. Būdama 102-ų, anapilin iškeliavo archeologė Rimutė Rimantienė.
RUGPJŪTIS
Eidamas 36-uosius metus mirė aktorius Jonas Čepulis, eidamas 69-uosius metus mirė režisieriaus padėjėjas, ilgametis Vilniaus senojo teatro darbuotojas Algimantas Kvietkauskas, eidamas 89-uosius mirė matematikas, pedagogas, buvęs Seimo narys Ignacas Stasys Uždavinys.
RUGSĖJIS
Eidamas 67-uosius metus, mirė dviračių sporto treneris Antanas Jakimavičius, eidamas 78 metus mirė krepšinio treneris Algimantas Šatas, būdamas 78 metų mirė filosofas, politologas Evaldas Nekrašas.
SPALIS
Eidama 79-uosius mirė rašytoja Birutė Vėlyvytė, eidamas 93-iuosius metus mirė poetas, prozininkas, vertėjas Jonas Jakštas.
LAPKRITIS
Eidamas 86-uosius, metus mirė kino operatorius Donatas Pečiūra.
GRUODIS
Eidamas 76 metus, mirė žurnalistas, visuomenės veikėjas Mykolas Drunga, eidamas 95-uosius, mirė Lietuvos laisvės kovų metraštininkas Albinas Kentra.
