Šį konkursą nuspręsta organizuoti tenkinant svarbiausius vaiko poreikius: judėjimo, saviraiškos, bendravimo, pažinimo, kūrybos. Konkursas skatina gerbti solidarumo principą, moko derinti savo ir kitų interesus, taip pat padeda ugdyti vaiko kūrybinius sugebėjimus, skatina individualią improvizaciją.
Viena iš konkurso kūrybinės komandos narių - dizainerė Sigita Jakubonienė - Janickienė - daugiau nei dvidešimt metų prisideda prie įvairiausių kūrybinių procesų. Idėjų generatore save vadinanti moteris kuria įvairias drabužių kolekcijas vaikams ir suaugusiems: ne tik sceninius kostiumus, bet ir įvairius aksesuarus fotosesijoms bei individualiems tematiniams konkursams. Nors S. Jakubonienės - Janickienės pagrindinė profesinė veikla yra rūpinimasis laidojimo procesais, kūryba užima svarbią vietą jos gyvenime. Moteris yra baigusi dailės mokyklą, todėl visuomet buvo kūrybiška, jai nestigo idėjų kuruojant įvairius projektus.
S. Jakubonienė - Janickienė taip pat organizuoja renginius, yra baigusi kultūros vadybos studijas, tobulina savo įgūdžius šiuo metu studijuodama socialinį mokslą. „Baigusi mokslus, pradėjau kurti vienetinius kostiumus, vėliau ir mados kolekcijas. Tuomet startavau su dalyvavimu įvairiuose konkursuose. Vėliau mano gyvenime atsirado šeima, gimė dvi dukros. Vienai jų šiandien trylika metų, tad aš ją lydžiu į įvarius konkursus su savo pasiūtais kostiumais. Mano gyvenimiška patirtis - mokslai dailės mokykloje, įvairios kūrybinės patirtys, nauji projektai, eskizai, kolekcijos, šviežios vizijos - visa tai yra nepakartojama, įsimintina. Stengiuosi šią savo sukauptą patirtį perduoti dukroms“, - teigia Sigita Jakubonienė - Janickienė.
Panevėžio gyventojams puikiai pažįstama moteris žinoma ir už miesto ribų - moteriai kostiumus teko kurti aktorei Nijolei Narmontaitei, teatro režisierei Janinai Mažeikienei, įvairiems spektakliams, tarp jų - spektakliui „Romeo ir Džuljeta“. Dizainerės kūrybos išskirtinumas - dauguma jos sukurtų kostiumų yra megzti iš netradicinių medžiagų. Tai yra pagrindinė moters kūrybinio darbo specifikos technologija.
S. Jakubonienė - Janickienė taip pat lavina jaunosios kartos kūrybiškumą bendradarbiaujant su viena Panevėžio modelių studija: mergaitės kuria įvairias kolekcijas ir jas demonstruoja renginiuose, konkursuose. Naujausias S. Jakubonienės - Janickienės mergaičių projektas pavadintas „Proveržiu“ - jį sudaro universalių, unisex stiliaus švarkų kolekcija. Įdomu tai, kad šie švarkai buvo kuriami pasitelkiant 3D technologijas. Mergaitės, kurdamos švarkus, rinkosi eskizus iš „Pinterest“ platformos, o tuomet eskizai buvo perkelti ant mados gaminių. Bendrą kolekcijos įvaizdį padėjusi sukurti S. Jakubonienė - Janickienė džiaugiasi, kad vienas šių švarkų atsidūrė ir „Pelenės Istorija“ konkurso komisijos narės - „Moters“ žurnalo vyriausiosios redaktorės Gitanos Markovičienės rankose. „Gitanai dovanotas švarkas - mano pačios kurtas asmeninis drabužis. Šis originalaus dizaino švarkas sufleruoja drąsą, ėjimą pirmyn, pergales. Džiaugiuosi, kad švarkas atsidūrė gerose rankose“, - teigia moteris.
S. Jakubonienė - Janickienė tikina, kad jos kuruojamos mergaitės gali pasidžiaugti įvairiais pasiekimais. Tiesa, dalyvavimas įvairiose konkursuose, moters teigimu, naudingas ne tik mergaitėms, bet ir jų tėvams. „Tikiu, kad negalima vaikų išugdyti per vieną dieną, jų ugdymo procesas vyksta dešimtmečiais. Na, o moterys, ugdydamos savo vaikus, mokosi pačios iš savęs, tobulėja, ugdo kantrybę, ištvermę. Dažniausiai moterims, į įvairius renginius lydinčioms savo mergaites, sakau - mėgaukitės šiuo procesu. Ši veikla leidžia ne tik pasidžiaugti pasiekimais - tai kartu ir puikus laiko praleidimo būdas su šeima, ypač, kuomet į veiklas įsitraukia ir tėtis", - pasakoja moteris.
Tiesa, nors moters kasdienybėje gausu įsimintinų akimirkų, nestinga ir iššūkių. S. Jakubonienei - Janickienei teko susidurti ir su onkologine liga, kuri lėmė pokyčius įvairiose gyvenimo srityse. „Kaip bebūtų, drauge su šia liga manyje gimė ir drąsa - tapau kovingesnė, imlesnė. Ši savybė man padeda susitelkti į pasiekimus, pergales. Tikiu, kad kūryba, kuriai skiriame laiko, privalo kažkuo atsipirkti - vardu, finansais, savimeile... Tačiau labiausiai - žmogiškumu. Žmogus užsitarnauja savo vardą kūryba, todėl būtina, kad kiti šio vardo neužmirštų, jį vertintų. Džiaugiuosi, kad mano vadovaujamasis kūrybinis darbas, indelis į mergaičių tobulėjimą ar pergales nelieka nepastebėtas – tuomet jaučiuosi vertinama“, - teigia S. Jakubonienė - Janickienė.
