Nijolė Narmontaitė draugams ir bičiuliams pristatė laimės receptų knygą 

„Man laimė yra meilė. Myliu savo žmogų, šeimą, kūrybą ir žmones“, – tokį savą laimės apibrėžimą pateikia aktorė Nijolė Narmontaitė. Vilniaus mažajame teatre artimiesiems, draugams, bičiuliams ir teatro kolegoms ji pristatė septintąją savo knygą „Aktoriai, režisieriai ir 77 laimės receptai“. 

Į knygos pristatymą su gėlėmis ir dovanomis susirinko daugybė žinomų artistų. Pilna Mažojo teatro salė plojo scenoje savas istorijas pasakojusiems baleto artistui Nerijui Juškai, kompozitoriui Andriui Kulikauskui, legendinei grimuotojai Marijai Oržekauskaitei, aktoriams Gediminui Storpirščiui, Vaidotui Martinaičiui, Juozui Bindokui, Vidui Petkevičiui, Viktorijai Streičai, Eimučiui Kvoščiauskui, Vytautui Taukinaičiui ir kitiems.


Naujausioje N. Narmontaitės knygoje 77 aktoriai ir režisieriai dalijasi, kas jiems yra laimė. „Išėjo labai šviesi knyga“, – sako autorė apie savo septintąjį kūrinį, kurį, kaip ir prieš tai buvusius, išleido leidykla „Alma littera“.


Knygos viršelyje maža mergaitė žvelgia į veidrodį, kuriame atsispindi Velnio nuotaką vaidinančios aktorės Vaivos Mainelytės veidas. „Pats laimingiausias žmogus yra tas, kuris įgyvendina savo vaikystės svajonę. Aš priskiriu save prie laimingųjų, nes tapau aktore“, – knygoje sako V. Mainelytė.


Pristatymo vakare išduotos ir kitų knygos herojų svajonės: aktorė Kristina Andrejauskaitė vaikystėje norėjo būti cirko dresuotoja arba futbolininke, baleto šokėjas N. Juška svajojo važinėti policijos automobiliu ir gaudyti vagis, kino aktorius Vytautas Kaniušonis svarstė, ar netapus lietuvių kalbos mokytoju, poetu arba rašytoju, Irena Kriauzaitė norėjo būti kariuomenės vade arba gydytoja, tik paskui – aktore, A. Kulikauskas vos netapo miškininku, E. Kvoščiauskas ilgą laiką manė, kad mokysis kunigystės, V. Martinaitis grojo triūba ir net pradėjo mokytis Muzikos akademijoje, V. Petkevičius buvo nusprendęs mokytis elektronikos, Sigitas Račkys – tapti futbolo treneriu, G. Storpirštis, matydamas savo brolio, aktoriaus Arūno Storpirščio ir jo draugų šėliones, manė rinktis klouno kelią, V. Streiča manė, kad bus laiminga šerdama avis. „Štai, kokių svajonių būta, tačiau mes visi pasirinkome kartais sunkų, kartais skausmingą, tačiau iš tiesų – labai žavingą aktorystės kelią“, – scenoje kalbėjo aktorė N. Narmontaitė.


Medžiagą septintajai savo knygai ji rinko dvejus metus. „Pastebiu, kad žmonėms šiandien labai trūksta šviesos ir pozityvumo, todėl visais įmanomais būdais noriu skleisti gerą nuotaiką. Septyni yra laimės skaičius, ar pastebėjote, kiek daug septynetų mus supa – septynios savaitės dienos, septynios vaivorykštės spalvos, septyni žemynai mūsų planetoje, septyni pasaulio stebuklai, septynios natos? Net ir mano mylimas Telšių miestas stovi ant septynių kalvų...“ – pasakoja aktorė, savo knygoje laimės skaičių nusprendusi padvigubinti. Taip čia nugulė septyniasdešimt septynios laimės ir svajonių istorijos, smagūs pasakojimai apie teatro ir kino užkulisius.


Knygos autorė teigia, kad nėra jokios stebuklingos formulės, kuri galėtų apibrėžti laimę. Lygiai taip pat niekas nepadiktuos būdo, kaip laimės paukštę pagauti, – kiekvienam ji sava, kiekvienas pats turi rasti savo kelią, takelį, aplinkkelį. „Laimė turi tūkstančius veidų, vardų, tačiau viena aišku – laimė priklauso nuo požiūrio: tas pats dalykas ar įvykis vienam nebus laimė, o kitas tiesiog džiaugsis kiekviena gyvenimo akimirka, smulkmena, parodytu dėmesiu ir jausis laimingas“, – neabejoja visada gera nuotaika trykštanti N. Narmontaitė.


Jos patarimas ieškantiesiems laimės – jei jautiesi nelaimingas, mėgink rinktis kitą kelią, galbūt laimė laukia už posūkio.


Laimės receptais N. Narmontaitė pasirengusi dalytis ne tik su knygos herojais ir teatro kolegomis, aktorė rengiasi knygos pristatymo gastrolėms visoje Lietuvoje.




Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis