Pasak M. Makuškaitės-Survilės, dar ne visos įmonės suvokia, kokią grėsmę kelia klimato kaita. „Daug kam tvarumas vis dar atrodo kaip mados reikalas – jie tikisi, kad ši banga praeis, tad įmonės neskuba keisti savo veiklos ir verslo modelio. Manau, kad yra be galo svarbu suvokti, kad nauji reikalavimai yra ilgalaikė strategija, ne trumpalaikė mada“, kalbėjo Miglė.

Tvarūs sprendimai gali tapti konkurenciniu pranašumu

Anot Miglės, įmonės, kurios jau dabar imasi tvarių iniciatyvų, matuoja savo CO2 pėdsaką bei kuria naujus, tvaresnius verslo procesus – išlošia. „Tai, kad kai kurios įmonės prisitaiko jau dabar, ilgalaikėje perspektyvoje padės įmonėms išlikti konkurencingoms bei gauti vartotojų pasitikėjimą“, pasakoja M. Makuškaitė-Survilė.

Anot jos, tai vertina ir įmonių darbuotojai. „Yra atliktų tyrimų, kurie teigia, kad darbuotojai, kurie įsitraukia į skirtingas tvarumo iniciatyvas organizacijose, mato didesnę prasmę savo veikloje ir yra labiau patenkinti savo darbu“, kalbėjo Miglė. „Tad, manau, tvarių sprendimų nauda yra skirtinga – nuo darbuotojų jausmo, kad jie kuria pridėtinę vertę, iki išmatuojamo poveikio visuomenei“.

CO2 matavimas gali tapti klampiu mišku

Paklausta, nuo ko įmonėms reikėtų pradėti mažinti savo sukuriamą taršą, M. Makuškaitė-Survilė teigia, kad svarbiausia – išmatuoti įmonės kuriamą CO2 pėdsaką. „Negali kurti pokyčių, nežinodamas, kokioje situacijoje esi dabar“, filme „Pakalbėkime apie tvarumą“ kalbėjo moteris. „Pirmiausia, įmonė turi išskirti tiesioginius emisijų šaltinius – valdomą transportą, pastatus, įrenginius ir pamatuoti CO2 pėdsaką ten. Vėliau – įsivertinti įmonės perkamą elektros energiją. Trečioji sritis – įmonės tiekimo grandinė, į kurią dažnai įtraukiamos perkamos žaliavos, tiekėjų transportas, sugeneruojamos atliekos ar net darbuotojų kelionės į darbą. Aš rekomenduoju įvertinti kiek įmanoma daugiau sričių, nors tai, be abejo, gana nemenkas iššūkis“.

Anot Miglės, tokio proceso tikslas – padėti įmonėms sukurti ilgalaikes strategijas, kurios apima skirtingus departamentus. „Dažnai įmonės tikisi, kad mes ateisime ir viską sutvarkysime, tačiau procesas ir pokyčiai vyksta paremti bendradarbiavimo principu“, kalbėjo moteris.

Stebuklingos piliulės visiems verslams nėra

Kitas žingsnis, išsimatavus savo CO2 pėdsaką skirtingose srityse – išskirti svarbiausias sferas ir ten imtis pokyčių. „Suprantama, visko iškart nepakeisi, tad kai įmonės mato, kur CO2 išskiria daugiausiai, ten jau galima kurti pokyčius, antraeiles sritis paliekant ateičiai”, kalbėjo Miglė. „Deja, vienos piliulės ir vieno aiškaus atsakymo, ką visos įmonės turi daryti – nėra, kiekviena įmonė skirtinga, tad ir veiksmai skiriasi“.

Iš kitos pusės, dažnai įmones taršos klausimuose sieja dvi temos – elektros energija ir transportas. „Akivaizdžiausias pasiūlymas įmonėms būna atsižvelgti į savo elektros energijos sąnaudas ir naudojamą transportą – daugumoje atvejų, čia ir slypi didžiausios emisijos. Įmonės tai gali keisti, pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių, galbūt elektromobilių“, filme „Pakalbėkime apie tvarumą“ dalinasi Miglė.

Ar visoms įmonėms reikia matuoti CO2 emisijas?

2017 metais paskelbtoje ataskaitoje išskiriamos 100-as įmonių, kurios sugeneruoja 71% pasaulinių emisijų. Gamybinės įmonės yra vienos taršiausių – tai nėra mitas. „Šie faktai galbūt paskatina kai kurias mažesnes įmones galvoti, kad jų tvarumo žingsniai nėra svarbūs, nekuria poveikio ir neprisideda prie klimato krizės sprendimo. Tačiau taip nėra. Tos 100-as įmonių yra be galo didelės organizacijos, ir tai, ką jos gamina, yra vartojama daugybės individų ir įmonių. Tad tikrai visi galime prisiimti atsakomybę, kieno sprendimus perkame ir vartojame ir vien jau taip mažinti savo poveikį“, kalbėjo Miglė. 

Anot jos, daugėja žmonių, kurie suvokia ir šią atsakomybę prisiima. „Vis matau, kad tvarumo sprendimų įmonėse imasi nebūtinai už šią sritį atsakingi žmonėms. Jie supranta savo galią lemti tam tikras iniciatyvas. Manau, be galo svarbu visiems šią atsakomybę prisiimti ir nešti pokytį ten, kur galime“.

Daugiau apie įmonių kuriamą CO2 pėdsaką ir jo matavimus bei kitas tvarumo temas – dokumentiniame filme „Pakalbėkime apie tvarumą“ jau labai greitai.