„Buvau nepaklusnus vaikas, pirmos klasės mokytoja griežtai pasakė, kad nenori dirbti su šituo vaiku. Geriau dešimt kitų, nei šis vienas, ir tai buvo pasakyta prie manęs. Taip ir susiformavo mano požiūris į mokslus ir į mokytojus“, – šį vakarą 19.30 val. savo mokyklinę istoriją „KK2 penktadienio“ laidoje pradės Merūnas Vitulskis.

Vietoj mokyklos Merūnas pirmoje klasėje ėmė lankytis kompiuterinių žaidimų kavinėje.

„Tai buvo mano pirmos klasės pradžia, mobiliųjų telefonų nebuvo, ir po mėnesio mokyklos nelankymo mano mamai paskambino ir paklausė, ar pasveiko vaikas. O mama kasdien išleisdavo mane į mokyklą. Po to laikui bėgant viskas paūmėjo, niekur nemačiau aplink draugų, ir tik vyresniame amžiuje suradau mokytojus, kurie iki šiandienos yra aukščiausios pagarbos verti žmonės, ir jiems turiu būti dėkingas, kad mokyklą vis dėlto baigiau. Aš pakeičiau 6-7 mokyklas. Visada turėjau problemų, ateidavau naujokas, iš kito rajono, o tie Kauno rajonai nuo neatmenamų laikų kovodavo. Ateini ir nuo pat ryto jau esi nuleistas nuo laiptų. O pedagogai neiškišdavo. Reikėdavo kovoti už save. Visais būdais. Nebuvau boksininkas, kovoti nemokėjau. Griebi už plaukų, už pirštų, taip vienam sulaužiau pirštus. Sako, gerai, perkelsime į kitą klasę, jei pasiimsit jį iš šios mokyklos. Paskui papuoliau į mokyklą, kuri buvo laikoma beviltiškų vaikų mokykla. Labai daug chuliganų, aš buvau su ilgais plaukais, su kasomis iki pažastų, buvau toks kosmonautas“.

Tačiau toje mokykloje Merūnas sutiko savo būsimąją žmoną Eriką.

„Tarp mūsų yra 6-erių metų skirtumas. Kiek aš prisimenu, jis į valgyklą neidavo, laiptais pats nelipdavo, nes ridendavosi tais laiptais kitų pagalba, – pasakos Erika Vitulskienė. – Bet jis buvo kitoks. Tas kitoniškumas mane žavėjo. Jis baigė mokyklą, išėjo studijuoti, o kai buvau dvyliktoje klasėje, statėme miuziklą ir jis grįžo padėti. Merūnas keliavo per daug mokyklų, kad pagaliau ateitų pas mane“.

Nors Donalda Meiželytė buvo mokytojos dukra, tačiau taip pat nebuvo paklusni mokinė. „Mane norėjo išmesti iš mokyklos, nes visada buvau už teisybę. Mes piketavome prie švietimo skyriaus. Jei uždarydavo mokyklos duris, šokdavom pro langus. Jeigu reikėdavo šimtadieniui pinigų, mes organizuodavom diskoteką be pedagogų žinios. Gyvenom savarankiškai. Išmesti iš mokyklos mane norėjo todėl, kad aš parašiau publicistinį darbą „Antri namai“ – apie mokytojus, jų leksiką, jis liko kaip metraštis. Žiauru skaityti, kokiais epitetais buvo vadinami vaikai“, – laidoje pasakos Donalda Meiželytė.

Žiaurios, jautrios ir smagios istorijos iš įžymybių mokyklinių laikų – jau šį vakarą, 19.30 val., „KK2 penktadienyje“ per LNK.