Abu mokslininkai, kurie buvo laikomi pagrindiniais pretendentais, buvo apdovanoti „už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusiomis sukurti veiksmingas mRNA vakcinas nuo COVID-19“, – teigė žiuri.
„Laureatai prisidėjo prie beprecedentės vakcinų kūrimo spartos kilus vienai didžiausių grėsmių žmonių sveikatai dabartiniais laikais“, – sakoma Nobelio komiteto pranešime.
Premiją, kurią sudaro diplomas, aukso medalis ir 1 milijono JAV dolerių čekis, abu mokslininkai atsiims iš karaliaus Karolio XVI Gustavo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną.
Apdovanodamas šiuos du mokslininkus Nobelio komitetas šiemet pažeidė įprastą praktiką pagerbti dešimtmečius vykdytus mokslinius tyrimus.
Nors premijuoti moksliniai darbai atlikti 2005 metais, pirmosios vakcinos, kuriose buvo panaudota mRNA technologija, buvo „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos nuo COVID-19.
68 metų K. Kariko iš Vengrijos ir 64 metų D. Weissmanas iš JAV, ilgamečiai kolegos Pensilvanijos universitete, už savo mokslinius tyrimus yra pelnę daugybę apdovanojimų, įskaitant 2021 metais gautą prestižinę Laskerio premiją, kuri dažnai laikoma Nobelio premijos pirmtake.
Skirtingai nuo tradicinių vakcinų, kuriose naudojamas susilpnintas virusas arba pagrindinė viruso baltymo dalis, mRNA vakcinose pateikiamos genetinės molekulės, nurodančios ląstelėms, kokius baltymus gaminti, taip imituojant infekciją ir treniruojant imuninę sistemą susidūrimui su tikruoju virusu.
Pirmą kartą ši idėja buvo pademonstruota 1990 metais, tačiau tik pirmojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje D. Weissmanas ir K. Kariko sukūrė metodą, leidžiantį kontroliuoti pavojingą uždegiminę reakciją, kuri pasireiškė gyvūnams, paveiktiems šių molekulių, ir taip atvėrė kelią saugių žmonėms skirtų vakcinų kūrimui.
K. Kariko ir D. Weissmano mRNA technologija dabar naudojama kuriant preparatus kitoms ligoms gydyti, pavyzdžiui, vėžiui, gripui ir širdies nepakankamumui.
