Kauno kolegijos organizuojamas IPMA festivalis, šiais metais gilinasi į dirbtinio intelekto ir meno sąveiką. Ar menas gali būti politiškas ir nesenstantis vienu metu? Kaip monetizuoti kūrybą? Kaip keisis meno suvokimas ir kas bus jo autorius tobulėjant dirbtiniam intelektui? Diskutuoti apie naujas ir aktualias fotografijos, medijų bei dirbtinio intelekto galimybes kvies bei savo kūrybą pristatys virš 20 kultūros lauko profesionalų.
Festivalį pradės vienas laukiamiausių festivalio svečių – kontroversišką, karo traumas tyrinėjančią parodą „Trauma Porn“ pristatantis Vokietijos menininkas Boris Eldagsen. Kaune jis skaitys ir dvi paskaitas: viena jų koncentruosis į visuomenės traumas ir jų ilgalaikes pasekmes, kita bus skirta aptarti dirbtinio intelekto bei meno sąsajas, jo įtaką menininko gyvenime ir ateities perspektyvas.
Paskaitų, parodų bei meno instaliacijų programą uždarys spalio 30 d. 19 val. Kauno kino centre „Romuva“ pirmą kartą pristatomas menininko Algio Kriščiūno, kompozitoriaus Dariaus Žičkaus ir dirbtinio intelekto kuriamas audiovizualinis projektas „Sapnuojant gyvenimą“. Valandą truksiančiame pasirodyme žūrovai išvys 12, skirtinga technika atliktų, menininko A. Kriščiūno paveikslų bei dirbtinio intelekto sugeneruotų video projekcijų, kurias gyvai įgarsins šiuolaikinės elektroninės muzikos kompozitorius Darius Žičkus. Atsižvelgdamas į menininko skaitomus tekstus, D. Žičkus muziką keis pagal kūrinio ir teksto diktuojamą nuotaiką, atmosferą.
Tai – pirmasis menininko A. Kriščiūno pristatomas projektas, kuriamas naudojantis dirbtiniu intelektu. „Visuomet smalsu išmėginti naujas technikas, įdomu tai, kad panašiai lyg metant kauliukus, niekuomet nežinai, koks bus galutinis rezultatas. Kartais kurdamas dirbtinio intelekto pagalba gali jaustis taip, tarsi bendruomenės tau nebereikia, todėl, jei esi intravertas, šis kūrybos būdas labai tinka. Ko gero, man didžiausias iššūkis po daugybės valandų darbo buvo sustoti, nebeieškoti tobulesnio rezultato,“ – apie darbą su dirbtiniu intelektu pasakoja A. Kriščiūnas.
Atsakydamas į vieną pagrindinių festivalio klausimų – ar dirbtinis intelektas ateityje galės pakeisti menininką – A. Kriščiūnas teigia, jog taip, greičiausiai, nenutiks.
„Dirbtinis intelektas yra tik įrankis, o kaip žmogus jį panaudos, priklauso tik nuo jo paties. Meno kūrinys neatsiejamas nuo kūrėjo asmenybės ir pasąmonėje mes visi norime suvokti, kas jis ir koks jis yra. Jei matau paveikslą, kuris mane domina, aš noriu daugiau pasiskaityti apie tai, kaip kūrėjas gyveno, kaip jis jautėsi tuo metu, koks buvo jį supantis pasaulis. Esame žmonės, todėl norime matyti žmonių kuriamą meną. Vizualiai dirbtinis intelektas gali pakeisti žmogaus kūrinį, bet jam nesuteiks emocijos, nesukurs atmosferos“, – svarsto menininkas.
Pasakodamas apie būsimą pasirodymą „Sapnuojant gyvenimą“, kūrėjas teigia dirbtinio intelekto galimybių neakcentavęs. „Neturiu tiek techninių žinių, kad galėčiau atskleisti visas dirbtinio intelekto galimybes. Man įdomiau tai, ką stebėdamas kūrinį, patirs žiūrovas. Dažnai jų prašau užsimerkti, pabūti viduje, leistis ten, kur neša vaizdai, klausytis to, ką sako muzika, žodžiai. Norėtųsi, kad žmonės tą valandą niekur neskubėtų, nežiūrėtų į kūrinį kaip į pramogą, kuri priblokš, sužavės, ištrauks iš kasdienybės. Mes ir taip labai daug lekiame. Šiandien tikrasis menas yra sustoti. Sakoma, kad ilgiausiai dėmesį išlaikyti šiandien žmogus gali vos 7 sekundes – vadinasi, suvalgėme vieno kąsnio sumuštinį ir jau norime kito, net nepajusdami maisto skonio. Taip yra su kultūra – nebesustojame įsiklausyti, suprasti, kas čia buvo, norime vis kito įspūdžio. Norėtųsi pasidžiaugti tuo, kas yra, sulėtėti, pabūti akimirkoje“, – pasakoja A. Kriščiūnas.
Festivalis IPMA vyks spalio 1–31 d. Festivalį organizuoja „Kauno kolegija“. Daugiau informacijos ir pilna renginio programa - www.ipmafestival.lt . Projektas „Sapnuojant gyvenimą“ bus pristatomas spalio 30 d. 19 val. Kauno kino centre „Romuva“. Renginys nemokamas.
