Tai kokia Tavo gerojo gyvenimo paslaptis?
Tiems, kurie turi vaikų, bus labai lengva suprasti – užtenka stebėti ir stebėtis (!), kaip jie džiūgauja nuo kiekvieno naujo atradimo, kas mums, suaugusiesiems, jau yra įprasti dalykai. Stebėdama aplinką ir save, supratau, jog kažkuriuo metu mes prarandame šią savybę, o gal tiesiog įspraudžiame į atsakomybių ir „aš turiu“, „aš privalau“ rutiną, kurioje patys nepaliekame erdvės naujovėms. Viskas tarsi sudėliota į savo vietas: dirbi tą patį, valgai tą patį, geri tą patį, net atostogauti skrendi į tą patį kurortą Turkijoje. Ir tada žmonės tampa paniurę, viskas lyg ir gerai, bet nedžiugina. Todėl gal ir banaliai nuskambės, bet skatinu pajudinti užpakalį ir pagalvoti, kuo nauju, dar nepatirtu, save apdovanosiu šiandien? O rytoj, šią savaitę, ateinantį mėnesį? Įdiegti galvoje programą, primenančią, kad save reikia mylėti ir lepinti – tai pirmas, bet labai svarbus žingsnis link gerojo gyvenimo pojūčio.
Skamba kaip pozityvus hedonizmas, kurį, beje, galima lengvai pastebėti ir sekant Jūratę instagrame…
Tiesa (šypteli). Neseniai pradėjau intensyviau transliuoti tai, ką malonaus tenka pamatyti, patirti, ką sugalvoju pasidovanoti. Pirmiausia tai buvo skirta man, nes socialinė medija gali būti naudojama tarsi dienoraštis, kuriame patogu fiksuoti laimingas akimirkas, atrastus skonius ir kelionių įspūdžius. Bet vėliau draugai pradėjo domėtis – kur tai, kas tai, prašė parekomenduoti, pasidalinti... Tuomet pagalvojau, kad tikrai malonu dalintis idėjomis, kuo galima pasilepinti. Nors, žinoma, socialiniuose tinkluose pilna ir pavydžių žmonių, kurie skaičiuoja, vertina, kiek gali sau leisti vienu ar kitu gyvenimo etapu…
Bet tai tiesa – kelionės ir malonumai reikalauja turėti biudžetą.
Mano mėgstama frazė: „Kam tau tie pinigai, jei neturi fantazijos?“ Mano gyvenime buvo ir sunkių etapų, apie juos plėstis neverta – visi tokių galime prisiminti. Man iš jų išsikapstyti labiausiai ir padėjo tai, jog aš neužsidariau namuose. Rinkausi darbus, kuriuose buvo galimybių plėsti akiratį, keliauti po konferencijas, skristi į tokias šalis, į kurias žmonės šiaip nesugalvoja, teko netgi pagyventi Italijoje, Vokietijoje… Tai, kad tuo metu mano finansinės galimybės buvo mažesnės ir aš nedemonstravau savo gyvenimo instagrame taip, kaip dabar, nereiškia, jog buvo mažiau įdomu. Bet pabrėžiu – aš pati visa tai inicijuodavau, leisdavausi į tokias avantiūras, kurių, atvirai pasakius, tuomet nesuprato nei mano mama, nei draugai… Šiandien, kai mano dėmesio centre yra vyninė, mane pažįstantys žmonės sako: „O, pagaliau tu savo vietoje, tau labai tinka.“ Bet čia labiau apie tai, kaip mane mato kiti, o aš sau visada sakau, kad man tinka viskas, kas yra bent kiek „nurauta“, ir jei atsiranda galimybių daryti ką nors, kas mane išmuš iš kasdienybės, net jei kiti iš manęs to nesitiki, aš imsiuosi daryti. Taip, šiandien vyninė, o rytoj… pažiūrėsime (šypteli).
O vyninė yra dar viena avantiūra ar susiklosčiusi galimybė?
Vyninė tikriausiai yra pirma mano veikla, kuriai jaučiuosi pribrendusi tiek iš profesinės pusės, tiek iš vidinio hedonizmo lepintis ypač geru maistu ir rinktiniais gėrimais. Nors šis verslas skamba labai romantiškai, jam tarsi užtektų surasti gerą šefą ir malonių padavėjų, bet iš tiesų būtent čia svarbu milijonas detalių, kurias pastebėti ir apgalvoti reikia tam tikros patirties. Šiek tiek jaučiu jos prikaupusi: dirbdama prabangiuose viešbučiuose, pamačiau, ką reiškia kurti aukšto lygio aptarnavimą, o įvesdama „Uber“ pavežėjimo sistemą į Lietuvos rinką, supratau, kaip optimizuoti ir valdyti procesus bei atitinkamai reaguoti į nuolat kintančias aplinkybes, išskirtinius žmonių poreikius. Galiausiai, bendraudama su įvairių šalių žmonėmis, perpratau ir išmokau laviruoti tarp skirtingų verslo kultūrų. Šiandien, kai reikia atrinkti vynus, derėtis su vyninėmis Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje… viskas yra daug paprasčiau.
Vis prasitari apie aistrą geram maistui…
Jei jau tęsiame apie hedonizmą, tai maistas yra ta tema, nuo kurios aš pradedu. Maistas, skirtingos virtuvės, vynų derinimas man yra tai, kuo save nudžiuginti lengviausia. Gal dėl to ir kitiems sakau – jei liūdna ir nežinote, ką gero sau padovanoti ŠIANDIEN, eikite skaniai pavalgyti. Restoranų verslas, mano galva, iš esmės yra apie tai – apie savęs lepinimą ir atradimus. Aišku, viskas prasidėjo nuo to, kad pati mėgstu gaminti ir, kai tik būdavo proga, prisikviesdavau pilnus namus draugų – tos vakarienės tapdavo mažomis, visiems įsimintinomis šventėmis. Tai, beje, irgi mane džiugino, aš mėgstu būti apsupta žmonių. Maistas yra ir svarbi priežastis, ir kartu pretekstas. Visos mano kelionės į užsienį yra ir bus pirmiausia kulinarinės, aš daug laiko skiriu restoranų atrankai. Jei yra galimybė apsilankyti „Michelin“ žvaigždučių turinčiuose restoranuose, pasirūpinu išankstinėmis rezervacijomis. Tiesa, kai gyvenime atsirado vyninė, kulinariniai atradimai tapo dar kitokiais, nes panirau į nuolatines paieškas, kuo nustebinti vyninės svečius. Pavyzdžiui, daug kas žino, kad esu pamišusi dėl trumų skonio, tad šiemet leidausi į unikalią kelionę Italijoje, kur su šunimis ieškojome šių prabangių grybų. Prisigrybavau ir parsivežiau tiek, jog paskui kelias savaites restorano meniu beveik viskas buvo su šviežiais trumais…
Tad kokia virtuvė Tau asmeniškai yra mėgstamiausia?
Mūsų restorano (juokiasi). O jei rimtai, esu kokybės fanatikė. Pirmiausia – produktai, iš kurių gaminama. Antra – geras šefas. Tiesa, pati restorane-vyninėje aš negaminu, čia gal reikėjo paminėti, nes galėjo susidaryti toks įspūdis. Gaminti mėgstu, bet šiuo atveju nešoku aukščiau bambos, profesionalia virtuvės šefe ambicijų būti neturiu, bent jau kol kas… (šypteli). Visgi man įtikti nėra lengva, tad, prisipažinsiu, pirmi metai buvo iš esmės eksperimentiniai ir susiję su TO teisingojo šefo paieškomis. Rinka mūsų maža, tad po kelių bandymų pradėjome dairytis ir į užsienį. Vyninės koncepcija bręsta pamažu, bet siekiu, kad mūsų virtuvė nenutoltų nuo man priimtiniausių: italų, prancūzų, japonų. Neatsitiktinai šių virtuvių variacijos dominuoja ir mūsų meniu. Dar mane žavi „Fun dining“ idėja, kai išieškotas maistas pateikiamas jaukioje, neįpareigojančioje aplinkoje, nes, kaip ir anksčiau minėjau, svarbu ne tik tai, ką ragauji, bet ir bendra nuotaika, galimybė atsipalaiduoti, pailsėti nuo kasdienybės.
Ar turite tikslą tapti vienu iš geriausių restoranų Lietuvoje?
„Dom 16“ pirmiausia yra vyninė, kurioje išskirtinis maistas derinamas su labai atidžiai atrinktais vynais iš išskirtinių vyninių, kurių paieškos yra reikšminga kelionių dalis, todėl šiandien galime pasiūlyti tokių, kokių neturi niekas kitas. Supratau, kad Lietuvoje didėja ratas žmonių, kurie išmano daugiau nei kelias vynuogių rūšis, ir jiems mūsų vyno korta bei galimybė atrasti vis naujų skonių yra esminis privalumas. Maistas, be abejonės, yra svarbi papildanti ir užpildanti patirtis, o meniu yra kintantis bei atnaujinamas kas sezoną. Būti išrinktais viena iš geriausių vietų Lietuvoje, be abejo, būtų labai motyvuojantis įvertinimas komandai, nors, kita vertus, dirbame ne dėl medalio, o dėl kiekvieno, kuris peržengia vyninės slenkstį ir yra atviras hedonistiškai skonių patirčiai.
Ačiū už įkvėpimą!
Užsakymo nr.: PT_83153
