Smuiko virtuozas Christianas Tetzlaffas, kasmet surengiantis per 100 koncertų, kiekvieną savo pasirodymą geba paversti išskirtine menine patirtimi klausytojams. Jo interpretuojami klasikos šedevrai kaskart suskamba naujai, tačiau smuiko garsenybė neapsiriboja įprastu repertuaru – jis mielai imasi ir šiandieninės muzikos. Smuikininko karjera prasidėjo 1988 m. koncertais su žymiaisiais Klyvlando ir Miuncheno filharmonijos orkestrais, po to jis surengė debiutinį solo rečitalį Niujorke, o šiandien koncertuoja visame pasaulyje su garsiausiais orkestrais ir dirigentais: Vienos ir Niujorko filharmonijos, Amsterdamo „Concertgebouw“, žymiaisiais Londono orkestrais, Leipcigo „Gewandhaus“ ir daugeliu Vokietijos orkestrų. Tetzlaffas griežė diriguojant Sergiui Celibidache, Bernardui Haitinkui, Lorinui Maazeliui, Kurtui Masurui, Christophui von Dohnányi, o ypač glaudus bendradarbiavimas jį sieja su dirigentais seru Simonu Rattle‘u, Esa-Pekka Salonenu, Karina Canellakis, Danieliu Hardingu, Paavo Järvi, Andriu Nelsonu, Barbara Hannigan, Kentu Nagano ir kitais batutos meistrais.
Christiano Tetzlaffo interpretacijos išsiskiria tuo, jog grieždamas jis tarsi „kalba“ smuiku. Jo platus išraiškos priemonių arsenalas leidžia kiekvieną opusą atskleisti kaip asmeninę kompozitoriaus patirtį. Pasak atlikėjo, neretai parašyti kūrinį autorių inspiruoja intensyvūs jausmai – didelė laimė arba gilios krizės: daugelyje kūrinių sprendžiasi ne daugiau ir ne mažiau kaip gyvenimo ir mirties klausimas. Tad smuikininko tikslas yra perduoti šias egzistencines patirtis klausytojams. Ypač svarbus šiuo atveju tampa solisto ir orkestro dialogas. Todėl Christianas Tetzlaffas dažnai kviečiamas ilgalaikiam bendradarbiavimui kaip reziduojantis solistas su orkestrais ir koncertinėmis organizacomis – Berlyno, Seulo, Drezdeno filharmonijos orkestrais, Londono simfoniniu orkestru ir „Wigmore Hall“. Paradoksalu, nors atlikdamas kūrinius Tetzlaffas stengiasi kuo mažiau akcentuoti savo ego, tarsi ištirpti atliekamoje muzikoje, tačiau tai jo interpretacijas paverčia kaip tik itin ryškiomis.
Prieš keletą dienų Christianas Tetzlaffas sugrojo Edwardo Elgaro smuiko koncertą įspūdingoje Hamburgo Elbės filharmonijos salėje kartu su Londono Philharmonia Orchestra ir garsiu suomių dirigentu Santtu-Matias Rouvali. Smuiko virtuozas sulaukė tokių publikos ovacijų, kokios pasitaiko tik roko koncertuose. Žiūrovai jo ilgai nepaleido ir kvietė sugrįžti į sceną net šešis kartus, kol jis nepagrojo nuostabaus solinio biso.
Christianas su savo seserimi Tanja (violončelė) ir pianistu Larsu Vogtu yra subūręs ir trio, 2016 m. nominuotą „Grammy“ apdovanojimui. Su Tanja jis taip pat įkūręs styginių kvartetą, kuris 2015 m. pelnė prestižinį „Diapason d’Or“ prizą. Smuikininkas yra pelnęs Vokietijos kritikų prizą už metų įrašus ir „Midem Classical“ apdovanojimą. 2017 m. žurnalas „The Strad“ aukštai įvertino Christiano Tetzlaffo atliekamų J. S. Bacho kūrinių albumą. Vilniuje smuiko žvaigždė pagrieš vieno žymiausių dabarties britų kompozitorių Thomo Adèso Koncertą smuikui ir orkestrui, sukurtą prestižinio Berlyno festivalio ir Los Andželo filharmonijos orkestro užsakymu. Beje, kūrinio autorius neblogai pažįstamas ir Lietuvos publikai: prieš keletą metų Thomas Adès dirigavo savo kūrinius pilnutėlėje Vilniaus kongresų rūmų salėje ir sulaukė aukščiausių įvertinimų bei entuziastingos klausytojų reakcijos.
Pasaulinės smuiko žvaigždės Christiano Tetzlaffo (Vokietija) ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo Modesto Pitrėno, koncertas Nacionalinėje filharmonijoje – lapkričio 4 d. 19 val.
