Justinos Gringytė balso stiprumą „The Guardian“ kritikai lygina su „plieno šarvais“, o jos vaidybinis lankstumas padeda atskleisti netikėčiausias atliekamo vaidmens spalvas. Pripažintos solistės meistrystė neabejotinai suteiks ypatingų inspiracijų šiuo metu kuriamam naujam Žibuoklės Martinaitytės kūriniui mecosopranui ir simfoniniam orkestrui.
Garsiausiose operos scenose atliekanti kertinį mecosoprano repertuarą, Justina Gringytė nuo pat savo profesinio kelio pradžios skyrė dėmesį ir šiuolaikinei muzikai. Jos profesorė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo žymi lietuvių muzikos interpretuotoja, dainininkė Regina Maciūtė – daugelio reikšmingų lietuvių muzikos kūrinių pirmoji atlikėja. 2010 m. J. Gringytė išvyko studijuoti į Karališkąjį Velso muzikos ir teatro koledžą Kardife, kuris jaunai dainininkei atvėrė vartus į tarptautinę karjerą. Beje, šiandien J. Gringytė yra šio koledžo garbės narė. Lygiagrečiai 2010–2011 m. ji tobulinosi Nacionalinės operos studijoje Londone, vėliau stažavo Jetteʼs Parker jaunųjų atlikėjų programoje Covent Garden operos teatre.
Vienu svarbiausių vaidmenų J. Gringytės karjeroje tapo Karmen to paties pavadinimo Georges‘o Bizet operoje. Tarptautinė šlovė lietuvių mecosopraną aplankė žymiausiose Jungtinės Karalystės operos scenose. Solistė Karmen dainavo Anglijos nacionalinės operos, Karališkosios Covent Garden operos Londone, Škotijos operos Glazge pastatymuose, taip pat Barselonos „Gran Teatre del Liceu“, Madrido „Teatro Real“, Korėjos nacionalinės operos scenose. Įsimintiną J. Gringytės interpretaciją matė ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro publika, o Vilniaus miesto operoje solistė dalyvavo Dalios Ibelhauptaitės „e-Carmen“ pastatyme.
Greta operinio repertuaro (Amneris, Madalena, Fenena Giuseppe‘s Verdi operose „Aida“, „Rigoletas“, „Nabukas“ ir kt.), Justina Gringytė mielai imasi įspūdingų koncertinių drobių, tokių kaip Gustavo Mahlerio „Daina apie žemę“ ar Paulo Corigliano dainų ciklas „Vieną mielą rytą“. Solistės asmenybės įvairiapusiškumą liudija ir jos 2016 m. Vilniuje įsteigtas labdaros ir paramos fondas, skirtas ugdyti muzikai gabius vaikus.
Justinos Gringytės atliekamas naujas Žibuoklės Martinaitytės kūrinys neabejotinai taps vienu svarbiausių spalio 29 d. rengiamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerto akcentų. Šiais metais Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotą kompozitorę inspiravo šumerų karališkos kilmės poetė ir šventikė Enheduana, gyvenusi 2300 m. prieš mūsų erą dabartinio Irako teritorijoje. Pasak Ž. Martinaitytės, labiau nei poetės žodžiai ją įkvėpė pats jos gyvenimo ir ypač kūrybos faktas. „Ji simbolizuoja daugybę kitų moterų menininkių, visiškai ištrintų iš meno istorijos ir tik dabar atgaunančių savo tikrąją vietą.“ Kūriniui pasirinktas Enheduanos tekstas „Hymn to Inana“, kurio temos aktualios ir šiandien: „nuo karo grėsmės iki gamtos katastrofų, priverstinės žmonių tremties iš gimtojo krašto ir lyčių tapatybės ambivalentiškumo“, – pasakoja kompozitorė.
Lietuvių operos žvaigždės Justinos Gringytės pasirodymas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerte – spalio 29 d. Nacionalinėje filharmonijoje.
