Todėl mes keliaujame per laiką ir per skirtingas šalis, kad atskleistume neįprastus faktus, legendas ir gandus apie karalienes. Kai kurie gali jus nustebinti ar net prajuokinti.
Ispanijos karalienė Isabella I (valdymo metai: 1474 - 1504 m.)
Isabella rėmė Kristupo Kolumbo kelionę į Indiją, o kai šis atrado Ameriką – karalienei prasidėjo aukso amžius. Galbūt todėl ji buvo pirmoji moteris, iškaldinta ant JAV monetos. 1893 m. ji taip pat tapo ir pirmąja moterimi, pavaizduota proginiame JAV pašto ženkle – ant aštuonių centų pašto ženklo Isabella buvo pavaizduota kartu su K. Kolumbu.
Ši karalienė buvo pamaldi katalikė, todėl įvedė įstatymus, kad visi žydai ir musulmonai arba atsiverstų į katalikybę, arba išvyktų iš šalies. Jos valdymo metu net 40 000 žydų emigravo iš Ispanijos. Bandant įvesti vieną religiją, tai sukėlė didžiulę religinę įtampą ir smurtą – Isabella su savo vyru Ferdinandu II įkūrė Ispanijos inkviziciją.
Didžiosios Britanijos karalienė Anne Boleyn (valdymo metai: 1533 - 1536 m)
Anne Boleyn buvo Didžiosios Britanijos karaliaus Henriko VIII žmona. Anne be galo troško savo vyrui padovanoti sūnų, tačiau arba persileisdavo, arba pagimdydavo negyvus kūdikius. Apie Anne ėmė sklisti gandai, jog ji užsiima raganystėmis, po to, kai ji pagimdė paskutinį negyvą berniuką – apkalbos teigė, kad vaisius buvo siaubingai deformuotas.
Tačiau tai ne blogiausi gandai, kurie sklandė apie šią karalienę. Buvo manoma, kad Anne Boleyn buvo neištikima karaliui su savo tikru broliu. Šis paskutinis gandas lėmė tai, jog karalius Henrikas įsakė jai nukirsdinti galvą.
Anne tapo pirmąja karaliene, kuriai buvo viešai nukirsta galva. Įprastai tuo metu galvas kirsdavo kirviais. Būdavo, kad prireikdavo ir kelių kirčių, kad darbas būtų įvykdytas. Galbūt todėl kertant galvą karalienei buvo pasirinktas kitas įnagis – kardas. Vieno kirčio pakako.
Anne Boleyn buvo palaidota ne karste, o senoje strėlėms skirtoje skrynioje. Ji palaidota nepažymėtame kape Salle bažnyčioje.
Didžiosios Britanijos karalienė Marija I (valdymo metai: 1553 – 1558 m. )
Marija Tudor yra vienintelė karalienė, kuriai Anglijoje nebuvo pastatytas nei vienas paminklas. Jos mirties data Didžiojoje Britanijoje yra nacionalinė šventė. Tikriausiai bus aiškiau, jei pasakysime, kad karalienė Marija I kitaip dar žinoma kaip Kruvinoji Merė. Ir nieko keisto – ši karalienė buvo nepaprastai žiauri. Per savo valdymo laikotarpį ji paliepė sudeginti šimtus protestantų. Negana to, sklinda gandai, kad ji maudydavosi jaunų, nekaltų mergaičių kraujyje, kad pati neprarastų jaunystės.
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta I (valdymo metai: 1558–1603 m.)
Elžbieta buvo puiki oratorė, viena narsiausių ir sėkmingiausių Anglijos monarchių. Tačiau ji taip pat turėjo keistą pomėgį – mėgo maudytis pieno voniose, manant, kad tai padeda išlaikyti odą baltą ir švelnią. Šis paprotys buvo labai neįprastas jos laikais, nes anuomet maudymasis apskritai nebuvo dažnas reiškinys tarp aristokratų.
Kad išlaikytų baltą veidą, Elžbieta naudojo makiažą, kuriame buvo švino. Manoma, kad dėl šios priežasties vėliau monarchė susidūrė su sveikatos problemomis.
Ši karalienė taip pat nepaprastai mėgo saldumynus, dėl ko vėliau jos dantys pajuodo.
Elžbieta I sirgo raupais ir pagijo, tačiau nei viename jos portrete nematyti raupų paliktų randų.
Vis dėlto ši karalienė nebuvo šventoji – yra įrodymų, kad ji nužudė savo numylėtinio Roberto Dudley žmoną.
Švedijos karalienė Kristina (valdymo metai: 1632 - 1654 m.)
Sakoma, kad karalienė Kristina gimė plaukuota – plaukų nebuvo tik ant jos veido delnų ir padų. Negana to, ji turėjo plačią nosį ir dideles juodas akis. Jos motina jautėsi nusivylusi ne tik todėl, kad karaliui nepadovanojo sūnaus, bet ir todėl, jog pagimdė monstrą.
Yra išlikusių faktų, pasak kurių, Kristinos motina net kelis kartus visai mažytę dukrą bandė nužudyti. Motina Kristiną yra „netyčia“ numetusi nuo laiptų, dėl ko, manoma, deformavosi būsimos karalienės kūnas: atsirado kupra, deformavosi krūtinė, vienas petys buvo aukščiau už kitą.
Vos šešerių metų Kristina tapo Švedijos karaliene, po to, kai jos tėvas žuvo mūšyje. Jos motina Marija Eleonora neleido palaidoti savo vyro, nes norėjo palaukti, kol bus palaidota kartu su juo, kad ir kiek reikėtų to laukti. Net 18 mėnesių Marija Eleonora laikė savo vyro gendantį kūną, nuolat jį lankydavo ir liesdavo, nepastebėdama, jog karaliaus kūnas pūva.
Negana to, motina uždarė savo dukrą Kristiną į tamsius kambarius, kad ši „deramai“ gedėtų tėvo. Tačiau 1636 m. valdžia pamatė, kad Marija Eleonora yra išprotėjusi ir ištrėmė ją į Gripsholmo pilį.
Galbūt dėl tokio aklėjimo ir nemeilės Kristina augo kieta ir nepalaužiama. Tapusi Švedijos šalies valdove, ji gavo karalienės titulą, tačiau oficialiai dokumentuose buvo įrašyta „karalė“. Ji buvo vienintelė Švedijos „karalė“.
Įdomu ir tai, kad Kristina nors ir buvo Švedijos karalienė, ji nekalbėjo švediškai – jai geriau sekėsi prancūzų ir italų kalbos.
Karalienė Kristina dažnai rengėsi it vyras, plaukus kirpo trumpai arba visai juos nuskusdavo, mėgo medžioklę ir nešvankius pokštus.
Kristina 1654 m. atsisakė sosto dėl to, kad nenorėjo ištekėti ir turėti įpėdinių. Karūną ji perdavė savo pusbroliui Charlesui Gustavui. Tačiau sklinda gandai, kad dar 1642 m. Kristina ir Gustavas buvo slapta susižadėję!
Ir tai ne vienintelė pikantiška istorija, kuri sukiojasi aplink šią karalienę. Kristina nepaprastai gražiai sutarė su savo rūmų dama, šokėja Ebba Sparre. Jos praleisdavo daug laiko drauge, netgi dalinosi viena lova – buvo spėliojama, kad moterys turi intymių santykių.
Atsisakiusi karūnos Kristina pasiėmė brangiausių gobelenų ir kitų daiktų, kad galėtų gyventi taip, kaip trokšta širdis. Apsirengusi vyriškais drabužiais pasivadino „grafu Dohna“ ir jodinėjo savo žirgu po priešo žemes Danijoje.
Didelę savo gyvenimo dalį Kristina praleido Romoje. Ten užsidirbo skandalingos asmenybės reputaciją. Ji palaidota Vatikano grotoje. Čia palaidotos tik trys moterys, todėl tai yra nepaprasta garbė, nors pati Kristina norėjo būti palaidota Romos Panteone.
