R. Kalinkinas teigia, kad instaliacijos pagrindinė idėja – dviejų skirtingų stichijų sinergija: šaltų, statiškų linijų žmogaus kūryba apraizgoma gamtos – natūralių augalų, kurie šią skulptūrą tarsi „užkariauja“. Tačiau ypatinga ne tik ši idėja, bet ir skulptūros istorija – ji buvo prikelta antram gyvenimui.
„Prieš trejus metus kartu su skulptoriumi Vytautu Viržbicku sukūrėme iškeltų rankų instaliaciją, kuri po savo ekspozicijos liko „uždaryta“ ir pamiršta. Todėl iškilo klausimas – šiais laikais mes tiek daug kalbame apie antrinį daiktų panaudojimą, o kaip su menu? Galbūt ir jį galima perdirbti? Įprastai laikini meno kūriniai yra eksponuojami ribotą laiką ir galiausiai yra pamirštami. Tačiau tai nereiškia, kad tokio kūrinio gyvenimas baigiasi – jį galima transformuoti ir sukurti naują meninę vertę. Tai cikliška kūryba, kurios link pamažu keliauja visas pasaulis“, – sako dizaineris.
Anot R. Kalinkino, vis daugiau menininkų savo kūryboje ima pernaudoti žaliavas, ieškoti atsinaujinančių sprendimų. Tačiau šis konceptas – anaiptol ne naujiena.
„Pavyzdžiui, 70-aisiais ir 80-aisiais dalis kūrėjų plačiai taikė šį antrinio panaudojimo konceptą. Net ir žymusis Andy Warholas perdarinėjo įprasto gyvenimo elementus arba meno kūrinius. Panašią paralelę galėtume įžvelgti su šio autoriaus kūriniu – Marilyn Monroe nuotraukomis, kurios buvo perkurtos iš naujo, joms suteikiant naujas spalvas. Su šia skulptūra taip pat turėjome panašų siekį“, – priduria kūrėjas.
Nuolat „auganti“ ir besikeičianti skulptūra
Tačiau antrinis panaudojimas – ne vienintelė svarbi šios skulptūros žinutė. Anot R. Kalinkino, meninės instaliacijos tikslas – į didelę industrinę erdvę įnešti dalelę gamtos.
„Šiai ekspozicijai sukurti panaudojome šimtus gyvų augalų. Įgręžę specialias angas juos įsodinome į skulptūros vidų, kad augalai prigytų. Kai kuriose vietose, kur skulptūra neleidžia to padaryti, panaudojome įspūdingus butaforinius tropinius augalus efekto sukūrimui. Mūsų siekis, jog skulptūra stebintų žmones ir neštų žinutę, kad gamta atkovojo tai, ką sukūrė žmogus“, – pasakoja R. Kalinkinas.
Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė teigia, kad unikalaus dizaino skulptūra prekybos centro erdvėse pasirinkta neatsitiktinai.
„Mūsų lankytojai jau pripratę, kad kas kartą stengiamės juos nustebinti unikaliais ir akį traukiančiais meno kūriniais ar ekspozicijomis. Šįsyk norėjome į savo erdves įnešti daugiau žalumos ir gyvybės. Tačiau mums taip pat svarbus ne tik estetinis vaizdas, bet ir antrinis daiktų panaudojimas – būtent dėl to jau kadaise eksponuotą skulptūrą, pasitelkdami R. Kalinkino pagalbą, sumanėme prikelti antram gyvenimui. Taip pat ir gyvus augalus, kurie bus naudojami skulptūros kūrime, ketiname integruoti prekybos centro erdvėse, taip pratęsdami jų augimą bei gyvavimą“, – pasakoja B. Kuodytė.
Šiuolaikiniame pasaulyje tapo itin aktualios ryšio su gamta paieškos, todėl vis daugiau interjero dizainerių pasitelkia vadinamąjį biofilinį dizainą, į erdves įnešdami vis daugiau žalumos. Anot R. Kalinkino, ši tendencija pastebima ir mados pasaulyje.
„Turbūt ne vienam iš mūsų yra tekę matyti aukštosios mados podiumų pasirodymus, kai kuriama sinergija tarp šalto technologijų pasaulio ir natūralios gamtos: rūbai, kurie apaugę augalais, batai, kurie apželdinti žole ir panašiai. Gamta vizualiai yra labai galinga – ji turi begales tekstūrų, faktūrų: skirtingi dydžiai, lapai, žiedai, kurie išsiskleidžia skirtingu metu – įvairovė milžiniška“, – sako dizaineris.
Ekspozicijos kūrėjai tikina, kad ši meninė instaliacija – puiki galimybė pamatyti gyvą, nuolat besikeičiančią skulptūrą, kuri nebus vienoda dvi dienas iš eilės. „Kiekvieną dieną augalai vis kis – galbūt mums pasiseks ir kai kurie žiedai prasiskleis, o galbūt kai kurie augalai neprigis ir neišgyvens – tai natūralus gamtos procesas. Todėl ir instaliacija bus gyva – kaskart besikeičianti ir dinamiška“, – priduria R. Kalinkinas.
Meninę instaliaciją iki rugpjūčio 3 dienos galima apžiūrėti Kauno „Akropolio“ Renginių aikštėje, trečiame aukšte. Ekspozicija nemokama.
