Šis spalvingas, kartą save palyginęs su Jėzumi, veikėjas buvo ilgiausiai dirbęs Italijos premjeras, tačiau jį taip pat persekiojo skandalai.

Nors jam buvo diagnozuota leukemija, jis iki pat gyvenimo pabaigos aktyviai dalyvavo politikoje kaip senatorius ir premjerės Giorgios Meloni dešiniosios pakraipos vyriausybės koalicijos partneris.

Be to, S. Berlusconi buvo įgijęs didžiulę įtaką dėl savo interesų televizijoje ir laikraščiuose (jis iš esmės sukūrė komercinę televiziją Italijoje), jam priklausė futbolo klubas „AC Milan“, taip pat jis dešimtmetį buvo turtingiausias Italijos žmogus.

Dar gerokai iki to laiko, kai Donaldas Trumpas savo verslo sėkmę sumaniai panaudojo kandidatavimui į JAV prezidentus, S. Berlusconi milijonus italų sužavėjo prisistatydamas kaip savarankiškai iškilęs žmogus, kuris mėgaujasi gyvenimu ir reiškia savo nuomonę, nebijodamas net įžeidinėti kitus lyderius.

Tačiau kritikai šį dešiniųjų pažiūrų veikėją laikė mokesčių nemokančiu pleibojumi, kuris naudojosi didžiule savo žiniasklaidos imperija politinei karjerai skatinti, o vėliau naudojosi sutelkta galia verslo interesams apsaugoti.

S. Berlusconi nemažai laiko praleido įsivėlęs į teisminius procesus, o bylos, susijusios su jo liūdnai pagarsėjusiais „Bunga Bunga“ sekso vakarėliais, kuriuose dalyvaudavo jaunos merginos, taip pat ir nepilnametės eskorto paslaugų teikėjos, buvo baigtos tik šių metų vasarį.

Nepaisant to, kad jis ir toliau pirmininkavo savo partijai „Forza Italia“, jaunesniajai G. Meloni koalicijos partnerei, pastaraisiais mėnesiais jis iš esmės buvo pasitraukęs iš viešumos.

Jis kentėjo nuo vis gausesnių sveikatos problemų, nors ir toliau stengėsi atrodyti nepriekaištingai – visada buvo elegantiškai apsirengęs, o jo atgal sušukuotuose plaukuose niekada nebuvo matyti nė menkiausio žilimo pėdsako.

2020 metų rugsėjį S. Berlusconi, užsikrėtęs koronavirusu, 11 dienų praleido ligoninėje ir apibūdino tai kaip „turbūt sunkiausią išbandymą mano gyvenime“.

2023-ųjų balandį gydytojai atskleidė, kad jis gydomas intensyviosios terapijos skyriuje, nes serga leukemija ir plaučių infekcija.

„Kontraktas su italais“

S. Berlusconi į politinę areną įsiveržė dešimtojo dešimtmečio pradžioje, sukūręs žiniasklaidos ir nekilnojamojo turto verslą, ir buvo laikomas gaivaus oro gūsiu po korupcijos ir skandalų laikotarpio.

Pateikdamas save kaip šiuolaikinės Italijos sėkmės pavyzdį ir remiamas savo televizijos stočių bei laikraščių, 1994 metais jis pasiekė pirmąją pergalę rinkimuose su savo nauju judėjimu „Forza Italia“ („Pirmyn, Italija“), pavadintu pagal futbolo skanduotę.

Ministro pirmininko poste jis išbuvo tik devynis mėnesius, tačiau sugrįžo per kitus rinkimus 2001 metais, po populistinės kampanijos, kurioje žadėjo darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, ir pasirašė „Kontraktą su italais“ – o tą pasirašymą tiesiogiai transliavo televizija.

Jis dirbo iki 2006 metų, o 2008-2011 metais dar kartą grįžo į ministro pirmininko pareigas ir tapo ilgiausiai Italijos pokario istorijoje dirbusiu premjeru. Tačiau buvo priverstas pasitraukti, kai skolų prislėgta Italija – trečia pagal dydį euro zonos ekonomika – patyrė didelį spaudimą per finansų krizę.

„Il Cavaliere“ („Riteriu“) vadinto S. Berlusconi politinė veikla suskaldė italus tiek dėl jo politikos, įskaitant prieštaringai vertinamą sprendimą prisijungti prie JAV vadovaujamos invazijos į Iraką, tiek dėl bendro jo požiūrio į gyvenimą.

Visą jo valdymo laikotarpį prokurorai lipo jam ant kulnų, net kai jo šalininkai parlamente priėmė įstatymus, skirtus jam ir jo sąjungininkams apsaugoti.

Nepaisant daugybės teisminių bylų – 2021 metais jis teigė išgyvenęs 86 teismo procesus – jis niekada nesėdėjo už grotų, o politinės karjeros pradžioje sėkmingai apskundė nuosprendžius dėl sukčiavimo ir korupcijos.

2013 metais S. Berlusconi sulaukė galutinio nuosprendžio dėl sukčiavimo mokesčių srityje, dėl to jam teko atlikti viešuosius darbus Alzheimerio liga sergančiųjų globos namuose.

Jis taip pat ilgą laiką buvo įtariamas ryšiais su mafija, tačiau griežtai tai neigė.

„Bunga Bunga“ gėda

Pasaulinėje arenoje S. Berlusconi buvo žinomas dėl savo draugystės su Libijos diktatoriumi Moameriu Kadhafi ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurį jis gynė prieštaringai prasidėjus 2022 metų invazijai į Ukrainą.

Jis neturėjo laiko tradicinei diplomatijai, o kartą vieną Vokietijos atstovą Europos Parlamente palygino su naciu, taip pat JAV prezidentą Baracką Obamą pavadino „įdegusiu“.

Jo įvaizdis dar labiau pablogėjo, kai paaiškėjo šokiruojančių detalių apie jo sekso vakarėlius viloje netoli Milano su privačia diskoteka per itin gėdingą teismo procesą, kuriame dalyvavo 17-metė naktinio klubo šokėja.

2013 metais S. Berlusconi buvo nuteistas septynerius metus kalėti už tai, kad mokėjo už seksą su Karima El-Mahroug, žinoma kaip „Ruby the Heart Stealer“, tačiau vėliau šis nuosprendis buvo panaikintas teisėjui pareiškus, kad yra pagrįstų abejonių, ar tikrai jis žinojo, jog ji buvo nepilnametė.

Tada jis buvo apkaltintas papirkinėjęs liudytojus, kad šie meluotų apie jo vakarėlius, kurie, kaip jis visada tvirtino, buvo elegantiškos vakarienės. Jis buvo išteisintas trijuose susijusiuose procesuose.

Dėl santykių su kita paaugle nutrūko jo antroji santuoka su buvusia aktore Veronika Lario, kuri jį paliko 2009 metais dėl jo „linksmybių su nepilnametėmis“.

2022 metų kovą jis surengė keistas netikras vestuves su savo drauge Marta Fascina, kuriai tuo metu buvo 32 metai.

Futbolo šlovė

S. Berlusconi gimė 1936 metais Milane, banko darbuotojo ir namų šeimininkės šeimoje. Jis pats susilaukė penkių vaikų, kurie visi dalyvavo jo verslo imperijos valdyme.

Jaunystėje jis greitai suprato turįs pramogų pasaulio atstovo talentą. Buvo didelis Nat King Cole‘o gerbėjas, grojo kontrabosu grupėje ir pertraukų tarp studijų Milano universitete, kur studijavo teisę, metu juokindavo klubų publiką savo pokštais.

Studijuodamas jis trumpai dirbo dainininku kruiziniuose laivuose, o būdamas virš 20 metų pradėjo pelningą karjerą sparčiai augančiame statybų sektoriuje, kuris jam atnešė pirmuosius turtus.

Uždirbtus pinigus jis panaudojo kurti didžiuliam konglomeratui, apėmusiam parduotuves, kino teatrus, leidyklas, laikraščius ir kabelinę televiziją, kur jis atvėrė kelią komercinėms laidoms su menkai prisidengusiomis moterimis.

Jo viešam įvaizdžiui buvo labai svarbu į savo imperiją įtraukti ir futbolą – vieną didžiausių Italijos aistrų. Jis ne tik skyrė pinigų „AC Milan“ klubui, bet ir reguliariai rėždavo sveikinimo kalbas rūbinėje ir treniruočių aikštėje tuo laikotarpiu, kai klubas išgyveno vieną ryškiausių ir trofėjų kupinų sėkmės istorijų pasaulyje.

Penkios iš septynių „AC Milan“ klubo pergalių UEFA Čempionų lygoje buvo iškovotos per 31 metus trukusį S. Berlusconi valdymą.

2017 metais jis pardavė klubą po kelerius metus trukusių prastų rezultatų, o 2018 metais nusipirko „Monza“, tuo metu žaidusią trečioje Italijos lygoje.