Pradžiai, gal galėtum papasakoti, kas tas Dancehall‘as ir kas tas Twerk‘as?
Dancehall‘as yra šokio, muzikos ir kultūros stilius kilęs iš Jamaikos. Tai reiškia, kad visa muzika ir judesiai yra kuriami jamaikiečių. O Twerk‘as yra, sakykime, užpakalio kratymo, klubų judesių technikų visuma ir tos technikos kyla iš skirtingų kultūrų: Afrikos, Pietų Amerikos, Karibų.
Ar tai tiesa, jog iki tavęs niekas nebuvo pradėjęs mokyti Twerk‘o Lietuvoje ir esi pradininkė?
Taip, tiesa.
Lietuvoje pati organizavai Twerk‘o čempionatą. Kaip sekėsi įgyvendinti tokį renginį?
Tai jau šiais metais buvo antrasis čempionatas. Mes atsivežame mokytojus iš užsienio, nes Lietuvoje nelabai yra. Turėjome mokytojų iš Ukrainos, iš Ispanijos. Juos reikia atsivežti, apgyvendinti, mes jiems mokame už pamokas, už teisėjavimą. Apie pačio renginio veiklas, tai vyksta šokių seminarai, šokių dvikovos ir pasirodymai. Dancehall‘as ir Twerk‘as populiarėja Lietuvoje, ypač Twerk‘as, tad reikia ir atitinkamų renginių.
Kaip visuomenė priima šį naujai atsiradusį užpakalio kratymo stilių? Ar nesusiduri su neigiamomis reakcijomis?
Aš nemanau, kad visuomenė yra nusistačius neigiamai, bet galbūt dėl to, jog aš gyvenu „savam burbule“, kur yra šokėjai. Aš daug keliauju po seminarus, po užsieny ir mano aplinkoje nėra tokių žmonių, kurie kažką panašaus sakytų ir blogų komentarų negaunu. Manęs kažkada klausė, kaip aš tvarkausi su taip vadinamu „hate‘u“, bet aš jo visiškai negaunu, nes mano aplinkoje šokėjai, kad ir kitokių šokių stilių, jie supranta, kad šokis gali būti visoks, priklausomai nuo muzikos. Lygiai taip pat, kaip gerai yra šokti rankomis, taip pat gerai šokti yra ir klubais.
Tai niekada nebuvai gavusi įdomesnių replikų apie savo veiklą?
Vienintelį kartą susidūriau su tokia situacija, kai vasarą filmavausi lauke, tai buvo jau vakaras, tamsu, buvau apsirengusi džinsinius šortukus. Po kiek laiko priėjo moteris, ji pradėjo mane filmuoti ir sakė, jog nusiųs įrašą policijai, o aš ją pakviečiau, pasiūliau pašokti kartu, labai linksma. Taip pat paprašiau, jeigu jau siųs įrašą policijai, kad būtinai pažymėtų, jog čia aš, gal įkels, pasidalins. O iš tikrųjų tai šokti viešoje vietoje nėra nusikaltimas, tai man buvo visai juokinga. Tai čia buvo vienintelis atvejis, kai prisiminiau, kad ne visi dar supranta.
Policija nebuvo iškviesta?
Aišku, kad ne. Netgi jeigu ir iškviestų, gal ji gautų baudą už darbo trikdymą. Šokti viešoje vietoje nedraudžiama, juk nei tu rodai lytinius organus, nei kitiems trukdai, nei triukšmauji, tad drąsiai šokite kur tik norite.
Studijavai žurnalistiką ir dirbai žiniasklaidoje. Kokias pareigas ėjai?
Pirmas mano darbas žiniasklaidoje buvo „15min.lt“, buvau dienos redaktorė. Tik paskui įstojau į Vilniaus universiteto žurnalistikos programą. Norėjau labiau įsigilinti, supratau, kad man patinka, noriu daugiau. Tuo metu, kai studijavau dirbau „Delfi“, rašiau kriminalus, budėdavau vakarais ir savaitgaliais. Taip pat dar savo projektą turėjau „Final fit ladies“.
Kodėl žurnalistika liko praeityje?
Galbūt ta svajonė, kaip aš įsivaizdavau šį darbą nuo paauglystės ir kai jau šioje srityje padirbau, supratau, kad tai nėra tas gyvenimas, kokio aš noriu. Na, ir kitas dalykas, aš labai norėjau šokti. Niekad nenustodavau apie tai galvoti ir suvokiau, kad gerai, rašyti aš galėsiu visada, kol turėsiu rankas, o šokti – gal jau laikas būtų pradėti.
Jau esi mokytoja, tačiau mokytis nenustoji. Dažniausiai tavo mokymasis vyksta Jamaikoje. Kodėl ši šalis tokia svarbi?
Jamaika yra beveik vienintelė vieta, kur tu iš tikrųjų gali išmokti Dancehall‘o. Aš negaliu šokti bet ko, teoriškai galiu, bet tai nebus Dancehall‘as. Aš noriu atvežti į Lietuvą kažką autentiško, aišku, tai jau nėra pilnai autentiška, tai jau yra iš antrų rankų. Pati išmokstu judesių Jamaikoje, parsivežu į Lietuvą, bet paskui vėl turiu sugrįžti į Jamaiką, nes kitokiu būdu gaunasi sugedęs telefonas ir ta kultūra nutolsta nuo realybės. Tad aš stengiuosi būti kuo arčiau tos kultūros ir savo mokiniams perteikti kuo autentiškesnį stilių.
Kaip vyksta mokymasis Jamaikoje?
Jis vyksta visur ir visada. Apsistoju vadinamame šokėjų hostelyje, kuriame yra vedamos pamokos, pačios jamaikiečių komandos ten treniruojasi, tai tiesiog visą dieną matai, kaip jie šoka, kartu praktikuojiesi. Einu į vakarėlius, ten visą laiką visi šoka. Būna pamatau vakarėlyje kokį gerą šokėją ar gerą judesį, tuomet prieinu ir paklausiu ar galiu pasiimti iš tavęs pamoką. Tokių sąlygų kaip pas mus ten nėra. Šokama ir mokomasi dažniausiai lauke, gatvėje, be jokių veidrodžių – žiūri ir kartoji.
Ar esi susidūrusi su kurioziškomis situacijomis Jamaikoje dėl kultūrinių skirtumų?
Pasitaiko, bet kai vykau į Jamaiką aš jau labai daug žinojau, nes daug metų šokau Dancehall ir ėmiau pamokas iš jamaikiečių. Pavyzdžiui, vakarėliuose, aš, būdama užsienietė, ne vietinė, turiu žinoti savo vietą: neatsistoti prieš kažką, nes ten visos turi savo vietas, kur stovi, jeigu užgrotų moteriška daina, merginos šoktų, o aš ateičiau ir pavogčiau tą dėmesio centrą, tai gali manęs laukti prie išėjimo. Būdamas ten išmoksti elgtis pagarbiai, bendrauji, klausinėji, stebi ir tada viskas yra gerai.
Kaip esi priimama ten dėl kitos rasės?
Ties šiuo klausimu viskas yra gerai, aš netgi buvau laidotuvėse. Beje, labai įdomus dalykas, jie švenčia laidotuves septynias dienas. Tai buvau vienintelė baltaodė ten, bet nesijaučiau prastai, mane labai draugiškai priėmė. Vaikai norėjo žaisti su manim, visi norėjo susipažinti. Galbūt jiems ir buvo neįprasta, tačiau nejaučiau jokios įtampos ar kreivų žvilgsnių. O šokėjai tai tikrai gerai priima europiečius, nes vyksta bendradarbiavimas. Mes skleidžiame jų kultūrą, atvažiuojame pas juos mokytis, atsivežame juos į Europą. Todėl kai atvykstame, jie tikrai rūpinasi mumis ir mūsų saugumu.
Lietuvoje tau tenka pravesti mergvakarių. Kaip tau šovė tokia mintis?
Ne man šovė tokia mintis, manęs paklausė ar galėčiau. Esu jau kokių dvidešimt mergvakarių pravedus ir kas įdomiausia, kad jie visada būna labai skirtingi. Visa informacija, kurią žinau apie mergvakarį būna vieta, laikas ir žmonių skaičius, bet moterys būna labai skirtingos. Skirtingų amžių, miestų, profesijų. Turiu programą numačiusi, bet daug kas priklauso nuo eigos. Pasimokome judesių, turiu visokių žaidimų bei užduotėlių, kurios įtraukia Twerk‘ą.
Tai visgi Dancehall‘as ar Twerk‘as?
Vienareikšmiškai Dancehall‘as. Aš tą meilę jam pajutau Jamaikoje. Šis šokių stilius yra labai universalus, jis gali būti tiek moterišku, tiek seksualiu, švelniu ir jausmingu, agresyviu. Muzika yra tokia įvairi, kad net nesuprasi, kad čia yra tas pats stilius. Dancehall‘as nuolat kuriasi, labai tobulėja ir plečiasi, daug naujų atlikėjų. Twerk‘as irgi yra geras stilius, taip pat ganėtinai universalus, bet Dancehall‘as turi tą tokį skonį, tą kultūrinį dalyką, jis visada pasakoja istoriją, kiekvienas judesys turi reikšmę ir kurėją, man nuo jo visada eina šiurpai. Šoku jau 10 metų, o man nuo jo vis dar eina šiurpai.
