Kaip kilo sumanymas statyti šį spektaklį?
Po spektaklio „Apie nieką” premjeros režisierius Aidas Giniotis parodė šią pjesę. Kadangi ji turėjo teminį tęstinumą su mūsų anksčiau statytu spektakliu, nusprendėme pradėti jos statymo darbus.
Gal galėtumei papasakoti, kaip vyksta kūrybinis procesas? Kiek žinau, kviečiate dalyvauti Vilniaus rajono mokyklas...
Procesas labai paprastas. Statome spektaklį apie Šekspyrą, o jo kūriniai yra mokyklų programų dalis.
Atrodo, kad visi žino Šekspyrą, bet tik dalis supranta apie ką jis, tarp jų ir aš pats. Todėl drauge su kūrybine komanda sumąstėme organizuoti susitikimus su mokiniais, kuriuose jie pristatys, kas jiems yra Šekspyras, ką jie apie jį mano. Taip pat jie atliks įvairias užduotis, kurias jau vėliau panaudosime spektaklio kūrimo metu. Šiuo metu jau yra atrinktos mokyklos, jau turėjome pirmuosius susitikimus.
Koks tavo paties santykis su Šekspyru?
Visada maniau, kad kažkas labai keisto yra nutikę su Šekspyro vertimais į lietuvių kalbą. Jei skaitai sonetus, atrodo, lyg ir viskas gerai, o su epine kūryba yra šiek tiek kitaip. Man kyla klausimų todėl, kad Šekspyro kalba nėra šiuolaikinė anglų kalba, o lietuvių vertimai lyg užstrigę to vertimo laikotarpyje... Žinoma, aš nesakau, kad imčiausi šio darbo pats. Bet kažkas yra papuvę tuose vetimuose.
Studijuodamas Anglijoje atkreipiau dėmesį, kad Šekspyro gimtinėje į šį rašytoją žiūrima kiek kitaip nei pas mus. Aš pats bandau žiūrėti taip, kaip žiūri britai – gebant ne tik be saiko garbinti, bet ir pasijuokti. Lietuvoje toks santykis, kai tu gali ir šaipytis, ir mylėti vienu metu, tik dabar ima formuotis. Labai laukiu pirmo lietuviško komedijos žanro filmo apie partizanus.
Ar pameni kokį įspūdį (ne) padarė Šekspyro kūriniai mokykloje?
Mokykloje, nepaisant to ar domiesi teatru ar ne, dramų skaitymas man būdavo labai keistas dalykas. Mano nuomone, jei tu skaitai dramas, arba tau yra kažkas labai negerai ir tu tikrai iš to patiri malonumą, arba tu skaitydamas žinai, kaip skaitomos dramos pavirsta spektakliais ir gebi tuos spektaklius įsivaizduoti.
O mokykloje man paliko įspūdį Šekspyro sonetai. Ypač išgirdus visą kontekstinę istoriją: kaip jie buvo rašomi, kad jie turi savo taisykles, kad tai buvo intelektualaus žmogaus pasipuikavimas prieš draugus... Tai sužinojus, skaitymo procesas tapo aiškesnis ir malonesnis.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
