2019 m. birželio 15-ąją miręs F. Zeffirelli buvo palaidotas koplyčioje ant vaizdingos kalvos besidriekiančiose garbingiausiose savo gimtosios Florencijos kapinėse Porte Sante. Jo lakonišką antkapį puošia operos mylėtojams pažįstama frazė „Vissi d'arte, vissi d'amore“ (Gyvenau menui, gyvenau meilei) – šiais žodžiais prasideda Toskos arija Giacomo Puccini operos „Toska“ antrajame veiksme.
Ją „Toskos“ spektakliuose ir savo soliniuose koncertuose ne kartą atliko F. Zeffirelli numylėtinė – operos legenda Maria Callas, dainavusi ir 1964-aisiais jo režisuotame „Toskos“ pastatyme Londono Karališkajame operos teatre. Šį pastatymą režisierius vadino pirmuoju didžiu savo karjeros įvykiu. Televizijos operatorių įamžintas spektaklis, kuriame Toskos vaidmenį atliko M. Callas, Skarpijos – ne ką mažesnė scenos įžymybė Tito Gobbi, o Kavaradosio – tuomet dar jaunas italų tenoras Renato Cioni, savo šlove pritemdė kitus to meto F. Zeffirelli darbus.
Tarp jų – ir 1964 m. taip pat Londono Karališkajame operos teatre pasirodžiusį Giuseppe's Verdi „Rigoletą“. Tiesa, šiam pastatymui pats režisierius nekūrė dekoracijų ir kostiumų, o patikėjo tai savo nuolatinei bendradarbei – dailininkei Lilai de Nobili. „Rigoleto“ premjerą Londone 1964-ųjų vasarį dirigavo maestro Georgas Solti, pagrindines partijas atliko operos solistai Geraint‘as Evansas (Rigoletas), Carlo Cossutta (Hercogas), Anna Moffo (Džilda), Josephas Rouleau (Sparafučilė).
Visgi daugiau kaip po pusės šimtmečio paaiškėjo, kad tai nebus paskutinė F. Zeffirelli „Rigoleto“ interpretacija. 2018-ųjų rudenį – paskutinį ilgame režisieriui atseikėtame gyvenime – jo namuose Romoje, šalia garsiojo romėniškojo Apijaus kelio, įvyko neįprasta spaudos konferencija. Kalba joje sukosi apie paskutinę, kaip nujautė visi to renginio dalyviai, namų šeimininko kūrybinės biografijos premjerą. Neįgaliojo vežimėlyje sėdintis režisierius, kuriam tuo metu buvo 95-eri, pats nebekalbėjo – kūrybinį sumanymą susirinkusiems žurnalistams ir teatrų atstovams pristatė jo bendražygiai.
„Rigoleto“ pastatymą Italijos teatrams F. Zeffirelli buvo siūlęs įgyvendinti dar prieš keliolika metų, tačiau dėl įvairių priežasčių projektas spektakliu tuomet nevirto. Tik 2022 m. sausį, prabėgus dvejiems su puse metų po režisieriaus mirties, pagal jo paliktus eskizus bei režisūrines pastabas bendraminčių sukurto „Rigoleto“ pasaulinė premjera išvydo rampų šviesą Omano sultonato sostinės Maskato Karališkajame operos teatre.
Tų pačių metų rugsėjį į „Rigoleto“ premjerą rinkosi ir LNOBT žiūrovai. Vienas po kito spektakliuose Vilniuje pasirodė net trys Rigoletai: Sándoras Balla (Rumunija), Dimitris Tiliakos (Graikija) ir Sebastianas Catana (JAV). Du iš jų – S. Ballą ir S. Cataną – girdėsime ir šios savaitės spektakliuose. Pasirodys ir abi premjeriniuose spektakliuose girdėtos Džildos: puikiai žiūrovų įvertinta Leonor Bonilla (Ispanija) bei jaunoji Monika Pleškytė. O štai Mantujos hercogo partiją pirmą kartą šiame pastatyme dainuos tenoras Denizas Leone (Turkija).
Artėjančiuose „Rigoleto“ spektakliuose girdėsime ir Lietuvos operos žvaigždes Ievą Prudnikovaitę (Madalena), Tadą Girininką (Sparafučilė), Liudą Mikalauską (Monteronė). Spektaklius diriguos LNOBT operos meno vadovas Sesto Quatrini.
