Jei A. Valujevičiui pavyktų įveikti šią kelionę, jis taptų pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje. Atlantu jis vienas, be palydos, irkluoja po 14 valandų per parą. „Kol kas viskas, ko tikėjausi iš Atlanto, tas ir vyksta. Vėjas, bangos ir rutina tokia, kokią įsivaizdavau. Kelias dienas nepalankus vėjas stabdė mano progresą, bet dabar su šiaurės, šiaurės rytų vėju pavyksta per parą nuirkluoti apie 40 jūrmylių - 74 km. Įranga kol kas nepavedė, su mintimis susitvarkyti pavyksta, kaip ir irkluoti po 14 valandų per parą. Kelis kartus mačiau delfinus ir kas dieną dažniausiai tenka susitikti su praplaukiančiu konteineriniu laivu. Kartais kompaniją palaiko paukščiai, skraidžiojantys aplinkui“, - teigia keliautojas.
Susidūrė su pirmaisiais iššūkiais
Tiesa, pirmąsias kelionės dienas A. Valujevičiui sutrikdė jūrligė - neigiamai organizmą veikianti būsena, kuri atsiranda dėl bangų supamos valties ar laivo. Keliautojas pasakoja, kad pirmą kelionės rytą jį kamavo jūros liga, vyrą pykino, jis vėmė. Vis dėlto šiuo metu keliautojas jokių jūrligės simptomų nejaučia.
Pirmosiomis kelionės dienomis vyro laukė ir daugiau iššūkių. Vienas iš jų - priešpriešinis vėjas. Iš pradžių nedidelis, bet vis tiek nešantis nepalankiai atgal į Ispaniją, su kuriuo keliautojas kovojo irkluodamas 1,5 mazgo (2,77 km/h) greičiu ir lėtai judėjo į priekį, tačiau vėliau reikalai suprastėjo. „Vėjas ėmė stiprėti, todėl po konsultacijos su Niall‘su, valtį turėjau naviguoti taip, kad sumažinčiau jo pasipriešinimą - tiems, kas sekė garmino nuorodą, atrodė, kad judu tai į kairę, tai į dešinę, bet tokiu būdu vis tiek pajėgiau irkluoti 1 mazgo (1,85 km/h) greičiu. Paskutinę 2022-ųjų dieną ir pirmąją 2023-ųjų dieną ėmė pūsti stiprus į šiaurę nešantis vėjas, kurio greitis siekė 13–18 mazgų. Jau buvo aišku, kad geruoju tai nekvepia. Nebuvo prasmės kovoti su tokiu vėju ir eikvoti jėgas, tad išmečiau parašiutinį inkarą, bet jis tik prilėtino, o ne stabdė mano „Lituanicos“ nešimą. Tai džiugesio nekėlė, bet visa tai priėmiau, kaip dar vieną gamtos man mestą iššūkį ir nesiruošiau leisti jai palaužti mano psichologijos. Todėl valgiau ir ilsėjausi, kaupdamas energiją tam momentui, kai vėl galėsiu mosuoti irklais“, - pasakoja keliautojas.
Ypatinga kelionės bus užfiksuota dokumentiniame filme
Rekordinį plaukimą per Atlanto vandenyną A.Valujavičius užfiksuos vaizdo kameromis, o iš sukauptos medžiagos, jam grįžus į Lietuvą, bus pradėti dokumentinio filmo kūrimo darbai. Dokumentinio filmo premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2024-ųjų sausio mėn. Prie šio filmo kūrimo, o kartu ir kelionės įgyvendinimo, prisidėti finansiškai gali kiekvienas norintis keliautojo „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“ paskyrose nurodytais būdais. Atsidėkodamas už indėlį, A.Valujavičius ant „Lituanica“ valties užrašys kiekvieno prisidėjusio vardą ir pirmąją pavardės raidę.
