– 2022 m. Lietuvos sporto sistemoje įvyko reikšmingi pokyčiai. Kaip jie paveikė paralimpinį sportą?

– Labai džiaugiuosi, kad paralimpiečiai nuo šių metų vidurio gauna tokias pačias valstybės stipendijas kaip ir olimpinio sporto atstovai. Tai svarbu ir finansiniu, ir moraliniu aspektais. To savo proaktyvia veikla siekėme kelerius metus ir pagaliau pasiekėme, kad paralimpiečiai turėtų tokias pačias stipendijas.

Šiemet padidėjo valstybės asignavimai mūsų federacijoms, kurios gavo didesnį finansavimą nei bet kada iki šiol. Todėl federacijos galėjo deleguoti sportininkus į daugiau varžybų. Pavyzdžiui, lengvaatlečiai rudenį dalyvavo „Grand Prix“ varžybų etape Maroke ir IWAS pasaulio žaidynėse Portugalijoje.

Padidėjusį mūsų federacijų finansavimą lėmė įstatymų pataisos, nukreipusios loterijų lėšas į valstybės biudžetą. Anksčiau loterijų parama keliaudavo į Lietuvos paralimpinį komitetą, kuris naudodavo lėšas sportininkų startams, stipendijoms, stovykloms, papildams, tyrimams. Dabar šios lėšos perskirstytos per valstybės biudžetą ir išdalintos visoms negalios sporto organizacijoms.

Kartu su lėšomis federacijoms atitenka ir pilna sportininkų rengimo atsakomybė. Paralimpinis komitetas lieka atsakingas už atletų delegavimą į kai kurių sporto šakų, pavyzdžiui, lengvosios atletikos ir plaukimo Europos ir pasaulio čempionatus, paralimpines žaidynes, paralimpines jaunimo žaidynes.

Galima sakyti, kad sisteminiai pokyčiai perdėliojo organizacijų vaidmenis sportininkų rengime. Teigiamas aspektas tas, kad dabar turime daugiau aiškumo, kas už ką atsakingas ir kam gauna valstybės lėšas.

Žinoma, paralimpinis komitetas sieks prisidėti prie sąlygų atletams gerinimo, bet visi turime suprasti, kad padėtis kardinaliai skiriasi nuo ankstesnės, kai iš loterijų surinkdavome 75 proc. organizacijos biudžeto.

– Kaip komitetui sekasi kompensuoti šiuos biudžeto praradimus?

– Neslėpsiu, kad 2022-ieji organizacijai buvo sunkūs, susidūrėme su rimtais iššūkiais, kurie, galima sakyti, pastatė ant kortos visą paralimpinio komiteto veiklos tęstinumą. Vis dėlto mes numatėme grėsmes dar tada, kai Loterijų įstatymo pataisos dar tik buvo svarstomos ir tam ruošėmės.

Paralimpinio komiteto komanda šauniai padirbėjo, sukirtome rankomis su logistikos bendrove „Girteka“, vaistinių tinklu „Camelia“, bendrovėmis „Betsafe“, „Deforta“ ir „Alantas“. Pradėjome vykdyti bendrus projektus su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje. Pratęsėme ypatingai sėkmingą bendradarbiavimą su medicinos centrų tinklu „Northway“, Lietuvos „Rotary“ apygarda, „Impuls“ sporto klubų tinklu, senais Lietuvos paralimpinio komiteto bendražygiais „Toyota Baltic“, „Affidea“ ir „Hummel“.

Šiuo metu deramės su dar keliomis bendrovėmis, o naujų rėmėjų paieška vyksta nenutrūkstamai. Nors visiškai kompensuoti praradimus labai sudėtinga, bet labai noriu tikėti, kad kritinį tašką jau praėjome.

Turime paralimpinio švietimo projektą „50 mokyklų 5000 mokinių“, aplinkos prieinamumo neįgaliesiems gerinimo projektą „Mes draugiški negaliai“, mentorystės projektą „Būk čempionas“. Šiemet norėtume pristatyti visiškai naujų įdomių iniciatyvų. Idėjų turime daug.

Žinoma, labai tikimės valstybės palaikymo. Tikiu, kad mūsų švietimo, paralimpinio sporto populiarinimo projektai svarbūs visai Lietuvos visuomenei, kurios neatskiriama dalis yra žmonės su negalia. Sulaukėme patikinimų, jog finansinis palaikymas šioms programoms bus, viliuosi, kad tai taps realybe.

– Valstybės stipendijos olimpinio ir paralimpinio sporto atstovams suvienodintos, bet lieka neišspręsta aukštų rezultatų neturinčių perspektyvių atletų finansavimo problema. Kokias matote perspektyvas?

– Reikia suprasti, kad valstybės stipendijas gauna sportininkai, kurie jau turi aukštų pasiekimų. Sunkiausia karjeros dalis yra nukeliauti iki tų pasiekimų, nes šiame etape valstybės palaikymas nepakankamas.

Daug vilčių į neseniai pradėjusios veikti Nacionalinės sporto agentūros kuriamą talentų ID programą, tik norėtųsi, kad ji pradėtų veikti kuo greičiau, kad tie mūsų talentai, palikti be jokio finansinio palaikymo, nenubyrėtų. Jau matėme viešojoje erdvėje sportininkų pasvarstymus apie užimtumo tarnybą. Tai visai nejuokinga, nes talentingų sportininkų Lietuva turi ne tiek jau daug, turime branginti kiekvieną.

Anksčiau paralimpinis komitetas galėjo bent iš dalies kamšyti šią didelę spragą, mokėdamas perspektyvių sportininkų stipendijas, bet po finansavimo reformos tokios galimybės netekome.

Aktualus ne tik šis, bet ir valstybės rentų klausimas. Rentos vis dar nepriklauso paralimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojams. Manome, kad tai neteisinga, todėl dirbame, kad įvyktų pokyčiai. Lygybės klausimais turime didelį šalies prezidento Gitano Nausėdos palaikymą, esame labai dėkingi.

– Visą pasaulį, taip pat ir paralimpinį judėjimą sukrėtė karas Ukrainoje. Kaip vertinate tarptautinės bendruomenės reakciją į Rusijos ir Baltarusijos agresiją Ukrainos atžvilgiu?

– Tarptautinio paralimpinio komiteto Generalinė asamblėja lapkritį sustabdė Rusijos ir Baltarusijos nacionalinių komitetų narystę. Tai – aiški žinutė agresoriams, kad jiems nėra vietos sporto pasaulyje.

Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose draudžiama nuo kovo mėnesio, sprendimas priimtas dar anksčiau. Labai tikiuosi, kad tarptautinė bendruomenė bus nuosekli ir neleis minėtų šalių atletams dalyvauti Paryžiaus žaidynėse jokia forma – nei su neutralia vėliava, niekaip.

Džiaugiuosi, kad Lietuva nuo pirmų karo dienų yra aktyvi šiuose procesuose ir rodo griežtą principinę poziciją, ragina tą patį daryti kitas šalis. Mes palaikėme, palaikome ir palaikysime Ukrainą

– Šiemet planuojamas Tarptautinio paralimpinio komiteto prezidento brazilo Andrew Parsonso vizitas Lietuvoje. Kuo jis reikšmingas mūsų šaliai?

– Planuojame, kad A. Parsonsas susitiks su aukščiausiais šalies vadovais, sporto vadovais, Lietuvos paralimpinio komiteto rėmėjais. Tai svarbu toliau tvirtinant paralimpinio sporto pozicijas šalyje.

Tai yra įvertinimas mums. Palaikau ryšį su Andrew Parsonsu, pasakoju, ką veikiame Lietuvoje, jis žino mūsų pasiekimus įstatymų srityje, dalyvaujant integruotuose šalies čempionatuose, informuotas apie vykdomus paralimpinio švietimo ir populiarinimo projektus, kitas iniciatyvas.

Turime jo palaikymą, nes žengiame koja kojon su pasaulinėmis paralimpinio judėjimo tendencijomis, net esame tarp lyderių integracinių iniciatyvų prasme. Viskas eina link to, kad ribos tarp įgaliųjų ir neįgaliųjų sporto pasaulyje trinamos, sportas tampa įtraukus. Pavyzdžiui, paralimpinis žiemos sportas šiemet buvo perduotas kuruoti Tarptautinei slidinėjimo federacijai. Dar anksčiau tai įvyko su triatlonu, irklavimu. Sporte, kaip ir visuomenėje, siekiama vis didesnės integracijos, ir šie procesai stipriai įsibėgėję.