Keliautojas, rašytojas, TV laidų vedėjas Žygimantas Barysas, kaip ir daugelis sveikų ir veiklių žmonių, nesitikėjo, kad jo metuose gali prireikti reabilitacinių paslaugų. Tačiau keliaujant Indonezijoje jį ištiko bėda, apie kurią jis papasakojo sveikatos bei sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“.
„Kelionės, be abejo, turi begales gražių dalykų, bet niekada nežinai, kas gali nutikti – traumos ir negalavimai visada eina greta. Buvau Indonezijoje, šalia Balio esančiose salose, kuriose nėra nei šiuolaikinio transporto, nei ligoninių. Ten viešėdamas naktį važiavau dviračiu. Nebuvo apšviesta nei viena vieta, todėl nepastebėjęs kritau nuo dviračio prie šaligatvio ir užritau tiesiog pats ant savęs. Pradžioje galvojau, kad nieko rimto nebus. Žinoma, skausmas buvo didelis, bet iš to išgąsčio nieko nejauti. Iš karto nukeliavau į pirmosios pagalbos medicinos punktą. Ten man davė nuskausminamųjų vaistų ir įtvarą. Galvojau, kad viskas praeis“, − pasakojimą pradėjo keliautojas.
Nors skausmas palengva mažėjo, tačiau nuojauta Ž. Barysui pakuždėjo visko taip nepalikti.
„Grįžau į Balį, skausmas tarsi rimo, bet vidinis saugumo jausmas pasakė važiuoti į privačią ligoninę, sutrenktą vietą pasitikrinti ir persišviesti. Atėjęs gydytojas po tyrimų pasakė, kad man lūžęs ir labai nedėkingai išniręs raktikaulis. Už 15 tūkstančių eurų pasiūlė tą pačią naktį operuotis. Tuomet nusprendžiau staigiai skristi atgal į Lietuvą. Kitą rytą aš jau buvau Kauno klinikose ir atsidūriau ant operacinio stalo. Mane operavo profesorius Gudas, todėl man labai pasisekė“, – pasakojo Ž. Barysas.
Nors operacija buvo sėkminga, kaip teigė keliautojas, visa tai buvo tik sveikimo kelio pradžia.
„Kiekvienas žino, kad po operacijų yra būtina reabilitacija. Kiek tu pastangų įdėsi, kaip smarkiai ir efektingai reabilituosiesi, tokia bus tavo sėkmės istorija“, – kalbėjo Žygimantas.
Svarbu žinoti, kad dėl medicininės reabilitacijos žmogus pats irgi gali kreiptis į pasirinktą įstaigą. Visgi, dėl susiklosčiusių aplinkybių bei siautėjusios pandemijos Žygimantui po operacijos tris mėnesius teko mankštintis savarankiškai. Galiausiai, jam pavyko atlikti ir reabilitaciją pasirinktoje sanatorijoje.
„Kadangi viskas vyko 2020 metais, pačioje pandemijos pradžioje, tuo metu nebuvo galima važiuoti į reabilitacijos įstaigas. Kai tik galėjau, atvykau į „Eglės sanatoriją“, kur manimi pasirūpino profesionaliai. Mankštinausi ir baseine, ir sporto salėje, ir pats atlikdamas tempimo pratimus. Atsigavau labai greitai. Vėliau teko išvykti į kitas keliones. Jų metu lygiai taip pat darydavau pratimus, kuriuos išmokau sanatorijoje“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot Žygimanto, kad ir kiek pastangų įdėtum dirbant namuose, reabilitacija profesionalioje įstaigoje suteikia kur kas daugiau privalumų.
„Reabilitacija namie ir profesionalioje įstaigoje skiriasi. Kad ir kaip gerai darome pratimus namuose, vis tiek kažkur patingime ir iki galo visko nepadarome. Be to, jeigu atvažiuoji į sanatoriją, ten yra baseinai, purvo vonios, kurios irgi atlieka labai gerai savo darbą“, – mintimis dalinosi Ž. Barysas.
Kaip teigė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius, pats reabilitacijos procesas yra daugialypis.
„Reabilitacija – tai kompleksas įvairiausių priemonių, kurių pagalba mes siekiame pagrindinių tikslų. Jei yra susirgimas arba trauma, ir, dažniausiai, pažeidžiama organo, kažkokios kūno dalies arba galūnės funkcija, tai pirmas ir pats didžiausias tikslas – tą funkciją atstatyti. Jeigu nepasiseka jos atstatyti, tai reikia padaryti taip, kad ji neblogėtų ir toliau ją palaikyti“, – apie reabilitacijos esmę kalbėjo gydytojas A. Balčius.
Laidoje specialistas papasakojo, kad medicininės reabilitacijos paslaugos vaikams ir suaugusiesiems teikiamos trimis etapais.
Pirmojo lygio reabilitacija skiriama turintiems biosocialinių funkcijų sutrikimų ir pradedama teikti ambulatorinio arba stacionarinio gydymo metu. Antrojo lygio reabilitacija teikiama daugiaprofilinėse ar reabilitacijos ligoninėse ir sanatorijose.
Kaip teigė „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai A. Balčius, pati reabilitacinio gydymo eiga priklauso nuo paciento negalavimų.
„Priklausomai nuo to, kokio lygio yra pažeidimai, ligonis važiuoja arba į III lygio, arba į II lygio skyrius. III lygio, pačio aukščiausio, skyriai yra Santarose, Kauno klinikose ir Palangos reabilitacijos ligoninėje. Visur kitur galima rasti II lygio reabilitaciją. Atvykus į III–II lygio skyrius yra atliekamas maksimalus funkcijos atstatymas arba jų palaikymas esamame lygyje. Toliau įvykdžius šį etapą stacionarinės reabilitacijos pacientui, gali būti tęsiama ambulatorinė reabilitacija. Kai yra labai rimtas susirgimas, pavyzdžiui, įvykus insultui, geriausiai pacientas atsistatinėja pirmų 6 mėnesių bėgyje. Po to atsistatymas gali tęstis iki metų, pusantrų ar dviejų. Tuomet pacientas turi teisę pakartotinei reabilitacijai. Jis gali metai iš metų važiuoti palaikomai reabilitacijai, jeigu tam yra atitinkamai nustatomas poreikis“, – pasakojo specialistas.
Ir palaikomoji, ir pakartotinė medicininė reabilitacija dažniausiai vyksta sanatorijose arba atitinkamai licencijuotose įstaigose, į kurias atvykęs žmogus praeina jam nustatytą gydymo kursą, kurį apmoka Teritorinė ligonių kasa.
„Šiuo metu Lietuvoje galioja V-50 įsakymas, kuriame yra labai aiškiai ir smulkiai surašyta, kada į reabilitaciją gali važiuoti vaikai, kada suaugę, kokios turi būti pažeistos taip vadinamos biosocialinės funkcijos, kokia turi būti reabilitacijos trukmė, kada jos atliekamos. Jei yra poreikis, gydymo įstaigos gali parašyti prašymą į ligonių kasas dėl reabilitacijos pratęsimo, jeigu mato, kad situacija gerėja ir galima pasiekti didesnį teigiamą efektą. Tuomet kreipiamasi į ligonių kasas ir jos leidžia reabilitaciją pratęsti bei ją apmoka“, – kalbėjo gydytojas.
„Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai A. Balčius taip pat atskleidė įtrauktų privalomų procedūrų sąrašą.
„V-50 įsakyme yra nurodytos privalomos procedūros, kiek jų reikia suteikti dešimties dienų bėgyje. Tai paprastai būna 2 kineziterapijos procedūros, esant reikalui – ergoterapija. Ši procedūra irgi yra priskiriama prie mankštų, tik atliekama smulkiesiems raumenimis, dažniausiai, kai yra problema su plaštaka. Taipogi suteikiamos fizioterapijos, masažo procedūros, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos“, – pasakojo gydytojas.
Anot specialisto, prieš atvykstant reabilitacijai reikėtų ne tik vietą rezervuoti ir anksto, bet ir žinoti pagrindines taisykles susijusias su apmokėjimu.
„Egzistuoja stacionarinė taip apmokama reabilitacija. Paprastai tokiose įstaigose yra numatytos standartinės vietos ir kambariai. Vadinasi, kai žmogus atvažiuoja III, II ar palaikomajai reabilitacijai, jam suteikiama standartinė vieta dviviečiame, triviečiame kambaryje. Primokėti papildomai nereikia. Tokiam žmogui priklauso gydymas, apgyvendinimas ir maitinimas. Jeigu pacientas atvažiuoja ambulatorinei reabilitacijai, tada jis gali rinktis gyventi sanatorijoje ar į procedūras eiti pagal gyvenamą vietą į polikliniką. Apsisprendus likti sanatorijoje, jis turi primokėti papildomai už gyvenimą ir maitinimą. Pacientas, atvykęs stacionarinei reabilitacijai, jeigu jis nori gyventi vienas arba gauti geresnes gyvenimo sąlygas, aukštesnės kokybės paslaugų, geresnį maitinimą – tuomet tai pasirinkęs turi susimokėti pats. Tačiau reikia paminėti, kad pats gydymas yra taikomas vienodai kokybiškai“, – apie reabilitacijos principus kalbėjo A. Balčius.
„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!
