„Jis atsiskleidžia per troškimą laikytis tradicijų. Būti susaistytam tradicijų galbūt yra labiau vyriška, tai būdas perduoti galią vienas kitam“, – sakė 82 metų rašytoja.

Švedijos akademijos apdovanota už savo kūrinių „drąsą ir klinikinį aštrumą“, A. Ernaux yra tik 17-oji moteris, apdovanota Nobelio literatūros premija nuo 1901 metų, kai ši buvo įteikta pirmą kartą, ir pirmoji moteris iš Prancūzijos.

„Kalbas beveik visada sako tik vyrai, o aš pastebėjau, kad moterys dažnai mažiau daugžodžiauja nei vyrai, nes puikiai matyti, kad jos yra dalykiškesnės“, – sakė ji, pridurdama, kad atėjo laikas Nobelio komitetui modernizuotis.

„Sunku pasakyti, bet galbūt galėtų būti mažiau pompastikos, mažiau ilgų suknelių ir frakų? Tai būtų neblogai“, – šypsodamasi svarstė ji, turėdama omenyje iškilmingą šeštadienio ceremoniją ir banketą, kuriame dalyvauja Švedijos karališkoji šeima ir daugiau kaip 1 200 svečių.

Tačiau atvykusi į Stokholmą, kur savaitę vyksta šventiniai renginiai, skirti šių metų premijos laureatams, A. Ernaux sakė, kad ją nustebino „premijos [įteikimo ceremonijos] iškilmingumas, didingumas“ ir su ja susijęs „mastas bei svarba“.

Feministė ir aktyvistė sakė norinti skirti savo Nobelio premiją „visiems tiems, kurie kenčia, kurie vienaip ar kitaip kenčia nuo dominavimo, nuo rasizmo, nuo visko, kas yra kokia nors nelygybės forma. Ir visiems tiems, kurie kovoja ir lieka nepastebėti“.

Nors ji „iš tikrųjų netroško laimėti premijų“, apdovanojimas paskatino norą rašyti, sakė A. Ernaux. Ji planuoja „rašyti toliau“ ir „džiaugtis senatve“. „Manau, kad tai yra tas amžius, kai gali apmąstyti daugybę dalykų, o man tai reiškia, kad apie juos, žinoma, reikia ir parašyti“, – sakė A. Ernaux.