Už tokį nutarimą, kurį pateikė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, antradienį vienbalsiai balsavo 113 parlamentarų. Dokumentas priimtas ypatingos skubos tvarka.
"Šiandien Ukraina yra europietiška demokratinė valstybė, priversta kovoti už savo teritorijos, kultūros ir žmonių išlikimą, o taip pat ir už mūsų visų laisvę. (....) Todėl Laisvės premijos komisija šių metų Laisvės premiją siūlo skirti Ukrainos prezidentui už jo ir visos ukrainiečių tautos nuopelnus kovoje dėl nepriklausomybės, laisvės bei demokratijos Rusijos karinės agresijos akivaizdoje. Būdamas Ukrainos Prezidentu, jis yra šios kovos už laisvę priešakyje, savo asmenine lyderyste ir savo pavyzdžiu įkvėpęs milijonus žmonių tiek Ukrainoje, tiek ir už jos ribų",- pateikdama nutarimo projektą sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad Laisvės premija V. Zelenskiui yra simbolinis veiksmas, kuris mus įpareigoja ir toliau dėti visas pastangas kovojant prieš Rusijos agresiją, už laisvę ir demokratiją, žmogaus teises ir orumą.
Laisvės frakcija, anot jo, pabrėžia, kad V. Zelenskis kėlė ir kelia Ukrainos kovinę dvasią, nedaro kompromisų su priešu, palaiko Ukrainos vakarietišką kryptį ir pats tapo simboliu, aplink kurį susitelkė visa Ukrainos visuomenė.
Seimo vicepirmininko V. Mitalo nuomone, sprendimas šių metų Laisvės premiją skirti Ukrainos Prezidentui yra teisingiausias.
Seimas apsisprendė dėl Laisvės premijos skyrimo V. Zelenskiui po Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko Ruslano Stefančuko kalbos iš Lietuvos Seimo tribūnos. Plenariniame posėdyje dalyvavo ir į Lietuvą atvykusi Ukrainos parlamentinė delegacija.
Įteikti 2022 metų Laisvės premiją V. Zelenskiui numatyta Laisvės gynėjų dieną – 2023 m. sausio 13-ąją.
Seimas priėmė sprendimą dėl 2022 metų Laisvės premijos, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu.
Laisvės premija kasmet skiriama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Apdovanojimas tradiciškai teikiamas Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją, primena ELTA.
Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, 2012 m. – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, 2013 m. – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, 2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, 2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui, 2017 m. – laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei, 2018 m. – partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui, 2019 m. – Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai, 2020 m. – Baltarusijos demokratinei opozicijai.
2021 m. Laisvės premija skirta pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei.
