Trumpam palikęs darbą Paryžiuje, M. Curie instituto laboratorijoje, kur tyrinėja vėžio plitimo molekulinius mechanizmus, A. Navickas prieš baleto „Orfėjas, Euridikė“ premjerą atvyksta į Vilnių. Lietuvos muzikos klausytojai puikiai žino šio kūrėjo operą „Alfa“, jo kūrinių klausosi festivalių „Operomanija“, „Gaida“ gerbėjai. Muziką baletui kompozitorius kūrė drauge su kompozitore, atlikėja, improvizuotoja J. E. Šedyte. Nors kūrėjai nebuvo pažįstami, jie nesunkiai rado svarbią jungtį tarp akustinės ir elektroninės kūrybos.
„Pirmą kartą muziką kūriau ne vienas, buvo neramu, ar suprasime vienas kitą ir kaip mums pavyks organizuoti procesą, – prisipažįsta kompozitorius. – Tačiau bendras darbas tapo nepaprastai įdomia, daug išmokiusia patirtimi. Man buvo nauja apie muziką kalbėti žodžiais, – būtent nuo jų mes pradėjome savo projektą. Kai kuri vienas, mintys nevirsta žodžiais.“
Apie praturtinusią patirtį kalba ir J. E. Šedytė; „Žavėjausi Alberto sukurta opera „Alfa“, net nutuokti negalėjau, kad ateis diena, kai galėsime dirbti kartu, labai daug iš jo išmokau.“
Pirmasis baleto „Orfėjas, Euridikė“ kūrybos etapas prasidėjo dar prieš pandemiją, karantiną ir karą. Amerikoje, San Fransiske, tada dirbęs mokslininkas apie būsimą muziką baletui anuomet galėjo kalbėti tik nuotolinėmis ryšio priemonėmis ir su kūrybine grupe bendrauti tik tam tikromis valandomis, kai laikas tarp dviejų žemynų tarsi išsilygindavo. Kūrėjai net fiziškai pajuto, ką reiškia būti skirtingame laike, o būtent apie tai ir kalba „Orfėjas, Euridikė“.
„Mūsų kūrybos procesas tapo ypatingu bandymu suprasti, kaip laikas veikia, kuo jis mums gali būti palankus, kaip randame vardiklius, kuriuose galime susitikti“, – sako J. E. Šedytė, o A. Navickas prisimena, kad pirmieji pokalbiai apie tai, kokia turėtų būti baleto muzika, labiau siejosi su kvantine fizika nei su baletu. „Mes nuėjome ilgą kelią, mėgindami suprasti, kaip šiuolaikinė fizika aiškina laiko sampratą. Tačiau abstraktūs svarstymai mus nuvesdavo prie konkrečių istorijų, mums buvo svarbu laike nagrinėti meilės, išsiskyrimo, mirties aspektus, kurie yra artimi žmogui. Taip nukeliavome iki antikinio Orfėjo ir Eurdikės mito“, – pasakoja kompozitorius.
Abu kūrėjai sutinka, kad bendras darbas sujungė ir jų dviejų laiko sampratą. Nuo pat pradžių menininkai galvojo apie du skirtingus laiko suvokimus. Padaliję juos Euridikei ir Orfėjui, jie ir patys pasidalijo atsakomybėmis.
„Galbūt nuskambės banaliai, tačiau aš labai greitai susitapatinau su Euridikės personažu, – pasakoja J. E. Šedytė. – Man pasirodė artima jos psichologija, jos filosofijos pasaulis ėmė skleistis gana greitai, o štai Orfėjas nesuskambėjo. Užtat labai gražiai jis ėmė skambėti Alberto galvoje.“
A. Navickas teigia, kad personažų pasirinkimus lėmė pirminis kūrybinės grupės sumanymas, kad Orfėjas atspindi žemišką pasaulį, materialųjį, dabarties laiką. Šį laiką įgarsinti turėjo žemiški, akustiniai instrumentai, kuriais muziką atliks šiuolaikinės muzikos duetas „Twenty Fingers Duo“ – smuikininkė Lora Kmieliauskaitė ir violončelininkas Arnas Kmieliauskas. Įgarsinti Euridikės anapusinį, belaikį pasaulį kūrėjai patikėjo elektroninei muzikai, kurią per premjerą atliks pati kompozitorė J. E. Šedytė.
„Kai kalbame apie laiką, turime pripažinti, kad esama labai daug nežinios, savo kūrinyje mes jai irgi palikome erdvės, taip pat – ir individualiam laiko suvokimui. Man pačiai buvo nepaprastai įdomu mąstyti apie tai, ką man reiškia laikas, akimirka, buvo įdomu klausyti libretą baletui kūrusio dramaturgo Rimanto Ribačiausko pasakojimų ir samprotavimų, dalytis patirtimis, idėjomis ir įžvalgomis, netgi suvokti, kad moterys ir vyrai dėl biologinių savybių laiką jaučia skirtingai“, – kalba kompozitorė.
Dar viena svarbi žinia, kurią kūrėjai siunčia baleto „Orfėjas, Euridikė“ žiūrovams, yra apie meną laike. „Mūsų kūrinys irgi vystėsi ir vystosi tam tikrame laike, mes turėjome įlaikinti savo mintis, įkurdinti jas erdvėje, duoti joms žemišką, instrumentinę išraišką, o tai kūriniui suteikia dar vieną perspektyvą“, – neabejoja kompozitorius.
