Su nugaros skausmais susiduria dažnas, tačiau jie V. Sudeikienei buvo lemtingi. Prieš 8-erius metus darbe įgyta negalia – stuburo išvarža – apkirpo moters sparnus, bet nuo meilės darbui neatgrasė. Šiandien telšiškė turi 50 proc. darbingumo lygį, bet darbas jai išliko Nr. 1.
„Visą gyvenimą buvau labai darbšti ir reikli, negalėjau nusėdėti vietoje. Jau kai pasireiškė man tie nugaros skausmai, gydytoja ragino mažinti darbus ir pripažinti, kad turiu negalią. Nesutikau, iškeičiau darbą parduotuvėje į vaikų darželio virtuvę, labai man ten patiko dirbti, bet ta liga mane galiausiai ten ir suėmė, gavau stuburo išvaržą“, – prisimena V. Sudeikienė.
Vis dėlto moteris nenorėjo sėdėti namuose be darbo ir baigė lankomosios priežiūros kursus, tačiau dirbti pagal naują specialybę nepavyko – moteris neatitiko sveikatos patikrinimo reikalavimų, nes dėl stuburo problemų gali pakelti tik iki 10 kg.
„Tada išvažiavau į Airiją, kur metus dirbau vaikų darželyje. Tiek man reikėjo to darbo, kad net grįžusi į Lietuvą iškart dairiausi, kur galėčiau ką nuveikti, nors kokį trumpalaikį darbelį, kad tik nesėdėčiau namuose. Man nuo to nieko neveikimo tiesiog sušlubavo emocinė sveikata, teko ir į psichologus kreiptis“, – atvirauja pašnekovė.
Telšiškė neslepia, kad užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (UŽT) su viltimi, kad ši pasiūlys arba turimam darbingumo lygiui tinkamą darbą, arba kursus, kurie atvertų naujas įsidarbinimo galimybes. Noras išsipildė su kaupu – moteriai pasiūlyta dalyvauti UŽT profesinės reabilitacijos priemonėje ir mokytis socialinio darbuotojo padėjėjo profesijos.
„Nedvejojau nė akimirkos, iškart sutikau“, – šypsosi V. Sudeikienė, baigusi Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre vykusius kursus su pagyrimu. Atlikusi praktiką Telšių samariečių bendrijoje ten ir pasiliko dirbti – koordinuoja savanorių veiklą, atstovauja „Maisto bankui“, dalina maisto paketus, nuolat sukasi skurstantiems skirtoje „Atiduotuvėje“.
„Būna, pavargstu, bet labai džiaugiuosi, kad turiu darbą. Man darbas yra pirmoje vietoje, tada – namai, šeima. Jei reikia, ir šeštadienį atvažiuoju, neskaičiuoju darbo valandų. Jaučiuosi vertinama ir gerbiama. Dabar galiu pasakyti, kad šiuo metu tikrai džiaugiuosi gyvenimu“, – sako V. Sudeikienė.
Siūlo profesinę reabilitaciją
Pasak UŽT Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėjos Vaidos Kamandulienės, asmenys, turintys negalią gali dalyvauti įvairiose mokymo programose – tam tereikia pateikti medicininės komisijos išduotą pažymą, leidžiančią mokytis ir dirbti pagal norimą įgyti profesiją.
„Išskirtinai asmenims, turintiems negalią , kuriems nustatytas profesinės reabilitacijos poreikis, UŽT siūlo profesinės reabilitacijos programas, kurių metu jie gali įgyti naujas kvalifikacijas ar kompetencijas. Po jų baigimo iš naujo vertinamas darbingumo lygis“, – komentuoja V. Kamandulienė.
Profesinė reabilitacija itin populiari šiemet – vien per devynis 2022-ųjų mėnesius šioje UŽT priemonėje dalyvavo beveik 500 asmenų, turinčių negalią , kai per visus praėjusius metus – kiek daugiau nei 300.
„Per trejus metus šiemet daugiausiai asmenų, turinčių negalią, dalyvavo įvairiose aktyvios darbo politikos priemonėse. Iš viso per 9 šių metų mėnesius šia galimybe pasinaudojo beveik 2,8 tūkst. žmonių su negalia, kai pernai – apie 2,5 tūkst., o 2020 m. – 2,2 tūkst.“, – vardija UŽT skyriaus vedėja.
Pagal profesinės reabilitacijos programą, darbo neturintiems asmenims gali būti teikiamos profesinių gebėjimų įvertinimo, profesinio orientavimo ir konsultavimo, profesinių gebėjimų atkūrimo arba naujų išugdymo bei profesinio mokymo paslaugos.
„Nemaža dalis asmenų su negalia stokoja profesinių įgūdžių arba turima kvalifikacija neatitinka darbo rinkos poreikių, tačiau neretai asmenis, turinčius negalią, reikia įtikinti, kad dalyvautų profesinio mokymo priemonėje ar profesinės reabilitacijos programoje – jiems trūksta motyvacijos, sveikatos“, – pastebi V. Kamandulienė.
Profesinės reabilitacijos paslaugos UŽT teikiamos asmenims, kuriems nustatytas nuo 0 iki 55 procentų darbingumo lygis, taip pat UŽT priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei bei kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato profesinės reabilitacijos poreikį. Įprastai profesinės reabilitacijos programos dalyviams yra finansuojamos profesinės reabilitacijos įstaigos suteiktos paslaugos, apgyvendinimo ir transporto, taip pat kelionės išlaidos, išskyrus keliones miesto transportu bei mokama profesinės reabilitacijos išmoka.
Įkvepia veikti
Pasak telšiškės V. Sudeikienės, jei būtų galimybė toliau mokytis, būtinai tą darytų – moteris pasvajoja ir apie tolesnes studijas Klaipėdos universitete.
„Jei tik būtų nemokamos studijos, tikrai stočiau. Toks mano charakteris – jei tikslą užsibrėžiau, būtinai jį pasieksiu. O mokytis tokiame amžiuje tikrai nesunku“, – tikina pašnekovė.
Įgijusi socialinio darbuotojo padėjėjos specialybę moteris gali teikti įvairią pagalbą žmonėms – globoti ir prižiūrėti vaikus, žmones, turinčius negalią,, senyvo amžiaus asmenis, padėti jiems namų ruošoje, palydėti į reikalingas įstaigas, pagelbėti tvarkant dokumentus ar finansinius reikalus.
„Kai dalyvavau UŽT projekte, pasidalinau savo patirtimi su kitais žmonėmis, turinčiais negalią. Sėdėjo tokios jaunos moterys, kviečiau jas ateiti pas mane pabūti savanorėmis – padėti „Atiduotuvėje“ ar lapus pagrėbti, prisidėti prie Telšių gražinimo. Nė viena neatėjo, nejaugi sėdėti namuose tarp 4 sienų yra geriau?“, – stebisi 62-metė.
Šiandien veikli moteris pataria visiems norintiems dirbti neatidėlioti savo svajonių ir imtis jų įgyvendinimo: „Nepabėgs nei antros pusės, nepražus nei vaikai ir anūkai – siekite savo tikslo. Tik eikite ir darykite.“
Ši istorija yra dalis Neįgaliųjų reikalų departamento vykdomos kampanijos „Jokio skirtumo“, kuria skatinama šalies darbdavius įtraukti žmones su negalia į atvirą darbo rinką ir parodyti, kad nėra skirtumo, su ar be negalios. Daugiau informacijos apie kampaniją: www.jokioskirtumo.lt bei „Jokio skirtumo“ „Facebook“ paskyroje.
