„Neabejotinai išskirtinis menininkas“, – taip apie Kijeve gimusį ukrainiečių pianistą Vadymą Cholodenko 2017 m. rašė prancūzų dienraštis „Le Figaro“. Pasaulyje pripažįstamas kaip vienas muzikaliai dinamiškiausių ir techniškiausių savo kartos pianistų, 2013 m. V. Cholodenko tapo prestižinio Van Cliburno (JAV) tarptautinio pianistų konkurso aukso medalio laimėtoju. Tuomet žiuri ir kritikai jo atlikimą vadino „užburiančiu ir jaudinančiu“, o žurnalistai rašė, kad po pasirodymo publika griaudėjo plojimais „kaip per roko žvaigždės koncertą“.

Pirmuosius savo koncertus V. Cholodenko surengė Jungtinėse Amerikos Valstijose, sulaukęs vos 13-os. Dabar JAV gyvenantis pianistas koncertuoja su garsiausiais šalies simfoniniais orkestrais, tokiais kaip Filadelfijos, Atlantos, Indianapolio, Ročesterio, San Diego ir kitais. 2017 m. V. Cholodenko debiutavo su Londono karališkosios filharmonijos orkestru ir iš karto buvo pakviestas atvykti dar kartą. Pianistas taip pat koncertavo su Liuksemburgo, Malmės, Bordo, Kopenhagos, Prahos ir kitais simfoniniais orkestrais. V. Cholodenko yra dažnas svečias Japonijoje, kur groja su Japonijos filharmonijos ir Tokijo metropoliteno simfoniniais orkestrais. Naujausia pianisto kompaktinė plokštelė su Aleksandro Skriabino kūrinių įrašais laimėjo prestižinį prancūzų „Diapason d’Or de l’année“ apdovanojimą.

Prieš spalio 16 d. koncertą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kviečiame į trumpą pažintį su V. Cholodenko.

Vadymai, ką Jums reiškia būti muzikantu?

Būti muzikantu man iš esmės reiškia galėti gyventi, kvėpuoti. Kalbant apie mano gyvenimo patirtis, muzika yra tai, kas leidžia man judėti į priekį ir daro gyvu žmogumi.

Galbūt yra momentas, kuris Jums labiausiai patinka koncertuojant?

Man labiausiai patinka, kai nustoju nervintis. Kiekviename koncerte tai įvyksta skirtingu metu. Kartais – nuo pat kūrinio pradžių, kartais – pirmojoje dalyje, o kartais tik tuomet, kai groju bisą. Tas momentas nutinka, kai pagaliau sau leidžiu jaustis laisvai.

O kokią muziką galėtume rasti Jūsų grojaraštyje?

Prieš dešimt metų jame buvo „Radiohead“, „Coldplay“, „The Beatles“, „Nirvana“ ir, žinoma, klasikinė muzika. Dabar – L. van Beethoveno styginių kvartetas, daug Strausso ir daug G. Mahlerio. Ir vis dar „Radiohead“ (juokiasi).

Jeigu galėtumėte susitikti su bet kuriuo kompozitoriumi, ką pasirinktumėte?

Tikriausiai Sergejų Rachmaninovą. Nepaisant to, ką mes apie jį žinome, jis buvo labai drovus žmogus. Todėl labai norėčiau pažinti jį asmeniškai.

Ką Jūs veikiate, atvykęs koncertuoti į naują vietą?

Buvo laikas, kai mėginau atsiminti, kur esu, nes buvo labai daug koncertų ir skirtingų miestų. Bet dabar man labai patinka atrasti kažką naujo sau. Jeigu turiu galimybę pasilikti papildomą dieną arba atvykti dieną prieš koncertą, visada pasinaudoju tuo, kad galėčiau susipažinti su nauja vieta. Pajusti aplinką man tapo labai svarbu.