Sodyba ant vandens
Pasikalbėti Aistė ir Simonas pakviečia į savo namuką Neryje sostinės centre. Žavus vasarnamis ant vandens, ties Neries ir Vilnios santaka, traukia praeivių akį ir sulaukia daug susidomėjimo (šiltuoju metų laiku nuo smalsuolių kiek labiau saugo pakrantės medžių lapija, medžiai slopina ir gatvės triukšmą), o jį restauravęs S. Dailidė – entuziastingų klausimų, kaip tokį įsirengti. „Sulaukiu labai daug žinučių, bet kol kas Neries krantinėje nameliai kaip nedygsta, taip nedygsta ir kaimynų neturime“, – šypteli savo rankomis namelį naujam gyvenimui prikėlęs Simonas.
Ilgą laiką maniau, kad tas ant vandens plūduriuojantis namukas yra neveikianti kavinė ar apleistas neaiškios paskirties objektas – net nesusimąsčiau, kad toks statinys galėtų tapti jaunos poros priebėga ir ramybės oaze, kad jame galima buvoti. „Čia mūsų maža sodyba“, – juokiasi Aistė. Namelyje ant vandens Dailidės nuolat negyvena, dažniausiai leidžia šiltas vasaros dienas, kartais lieka nakvoti. Daugiausia laiko čia praleidžia Simonas, nes namuke lengviau susikaupti, galima padirbėti, o štai Aistei išsiruošti į centrą su dviem vaikais ir visa reikalinga amunicija gana sudėtinga, tad namelį aplanko rečiau.
Abu pasakoja, kad specialiai jo įsigyti neplanavo. Neįprastą, bet mielą vietą arčiau gamtos rado netikėtai, ieškodami vietos vestuvėms: susipažinę su baržos savininku, iš jo išgirdo apie parduodamą namuką. 20 m2 statinys buvo gerokai aplūžęs, ilgai liūdėjo Neries užutėkyje ties Žirmūnais esančiame mažų laivų uostelyje, tad teko paplušėti, kol tapo toks, koks yra dabar: uždengti nauja danga, atnaujinti ir perdažyti išorines sienas. Vidų S. Dailidė iškalė dailylentėmis, įrengė virtuvę ir nedidelį vonios kambarį su dušine ir biotualetu, kambaryje pastatė paties pagamintą spintą. Elektros energiją tiekia 12 voltų akumuliatorius, yra ir saulės baterija. Taigi, 2019-aisiais sukirtę rankomis su namelio savininku, vestuvių metines 2020-ųjų rugpjūčio 17 dieną Aistė ir Simonas šventė jau suremontuotoje ir visiškai įrengtoje nestandartinėje, bet labai romantiškoje erdvėje. Netrukus Dailidės kraustysis į nuosavą, kur kas didesnį namą, bet, sako, šios savo „sodybos“ neužmirš.
Kaip įmanoma pamiršti! Pro langus atsiveria nuostabi panorama – plačioji Neris, netoli išnyrantis Karaliaus Mindaugo tiltas. Ant namelio „denio“ įrengta terasa, joje galima išgerti arbatos. Pora juokiasi, kad kaupiasi ekologinei daržininkystei ir treniruojasi jau dabar, savo mažojoje „sodyboje“ ant upės. Vasarą čia noksta pomidorai, Simonas vazonėlyje augina aitriųjų paprikų. „Nusiskinkit, jei norit, niekas jų neima, labai aštrios, labiau kaip dekoracija“, – ragina. Sako, kad dauguma augalų čia tik dėl grožio.
Kadangi lynoja, sėdime viduje. Vos įėjus pasitinka jaukus medienos kvapas. Palubėje kabo vestuvių proga Dailidėms dovanotas šiaudinis sodas, ant sijų nerūpestingai supasi geltonų lempučių girlianda, lėtai smilksta smilkalai, tyliai pukši virdulys. Upės vandenys ramūs, jokio supimo nesijaučia. „Šis namelis gana stabilus ir tvirtas. Kad esi ne ant žemės, pajauti tik tada, kai kas nors sujudina vandenį“, – paaiškina Simonas. Gurkšnojant šeimininko ruoštą žolelių arbatą ir dairantis pro langą, atskrenda zylutė ir taikosi į namelio šeimininko pakabintą lesyklėlę. Nė nepagalvotum, kad sėdi ant upės miesto centre! „Čia užsimiršti, kad esi mieste“, – pritaria Aistė.
Atrodo labai romantiška vakarus leisti siūbuojant ant vandens. „Daug kam taip atrodo“, – šypteli S. Dailidė. Ir priduria, kad už romantikos slypi ir nemažai iššūkių: upė nepritaikyta tokiam gyvenimo būdui, nes Neries vanduo per metrą tai pakyla, tai nuslūgsta, namelį besitraukdamas vanduo gali nunešti ant kranto. Ledonešis irgi neretai apgadina lentas ar ką nulaužia. Tenka visą laiką ką nors tvarkyti, taisyti. O kur dar elektros instaliacija ir kiti patogumai, greit galintys virsti nepatogumais.
„Jeigu būtų reikėję tokį namelį statyti nuo nulio, o ne restauruoti, greičiausiai nebūtume pasiryžę“, – tarsteli Simonas. O kai jau įkėlė koją ant vandens... „Per karantiną pastačiau pirtį, galvoje jau ir trečias, ir ketvirtas projektas“, – užsivedęs pasakoja nagingų rankų vyras, net akys žybsi. „Teks laivą pirkti, upe sau plaukiosite, laivavedybą Neryje atgaivinsite...“ – linksmai provokuoju. – „Taip ir bus! Svajoju nusipirkti kateriuką ir juo plaukioti. Lankiau laivavedžių kursus, jau ir egzaminus išlaikiau“, – tikina šviežiai iškeptas kapitonas. Visada norėjo gyventi prie vandens, o dabar gali kasryt išsimaudyti Neryje. Kas žino, gal dar po kelerių metų Neries krantinėje išvysime tokių namukų ant vandens miestelį, kaip kokiame Amsterdame ar Paryžiuje... Juk šios poros svajonės linkusios išsipildyti!
Meilė per atstumą
Kur judu pamatėte vienas kitą?
Simonas: Susipažinome festivalyje „Granatos“. Aš su draugu dažnai lankydavausi įvairiuose festivaliuose, nes ir pats juos organizuoju, įdomu, kaip viskas atrodo kituose.
Aistė: O aš prieš tai jame nebuvau lankiusis. Šiaip nesu festivalių lankytoja.
Simonas: Netyčia prasilenkdami susitikome.
Aistė: O paskui dar kartą ir dar... (juokiasi) Kartais draugų tuose festivaliuose nerandi tarp penkiolikos tūkstančių, o čia su nepažįstamu žmogumi per tą patį vakarą prasilenkėme tris kartus!
Simonas: Aš ją užkalbinau.
Aistė: Žinojau, kad taip ir išsiskirsime, nes neapsikeitėme kontaktais. Bet Simas susirado mane per jutubą, nors žinojo tik vardą ir kad groju arfa.
Simonas: Kadangi grojau radiatoriais, jau turėjome šį tą bendro (juokiasi). (Groti radiatoriais – ne šiaip metafora: S. Dailidė yra iniciatyvos „Nebūk radiatorius“ sumanytojas. Ji ragina žmones išeiti iš biurų bei sėdimų darbo vietų ir pajudėti. Akcija prigijo tarp jaunimo, Gatvės muzikos dieną jie ėjo į gatves ir grojo radiatoriais, taip populiarindami smagų judėjimą – aut. past.) Po kelių savaičių susitikome Karklės festivalyje, taip pradėjome bendrauti.
Aistė: Nieko rimto iš šių santykių nesitikėjau, nes ketveriems metams turėjau grįžti studijuoti į Paryžių, tad sutarėme, kad per atstumą nedraugausime. Pirmą kartą susitikome rugpjūčio 20 dieną, o paskutinę rugpjūčio dieną jau turėjau skristi į Paryžių. Taigi turėjome 10 labai romantiškų dienų: susitikinėjome praktiškai kiekvieną dieną.
Kas pakeitė nusistatymą nedraugauti per atstumą?
Aistė: Reiktų dar paminėti, kad Simonas pramiegojo mano skrydį (juokiasi). Bet parašė vieną kartą, kitą... Tada nusipirkau bilietą į Lietuvą. Na, ir viskas, taip ir prasidėjo. Siuntinėjome vienas kitam ranka rašytus laiškus, Simonas man siuntė siuntinius, dviračiu buvo atvažiavęs į Paryžių...
O paskui jūs grįžote į Lietuvą – tuoktis...
Aistė: Prieš tai dar buvo piršlybos.
Simonas: Numyniau dviračiu iki Santjago de Kompostelos, nupirkau žiedą, grįžau į Paryžių ir pasipiršau.
Aistė: O kitą dieną išskrido! Atsimenu, kaip verkiau... Baigusi magistro studijas, 2018 m. grįžau į Lietuvą. Iš karto pradėjau dirbti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre: pavadavau motinystės atostogose buvusią arfininkę, o vėliau, 2021-ųjų rugsėjį, laimėjau konkursą į arfų koncertmeisterės poziciją. Mane kvietė ir anksčiau, tad grįždama jau žinojau, jog darbo vietą turėsiu. O tada – vestuvės.
Simonas: Vasarą bus treti metai, kaip esame susituokę.
Sutarti su gamta
Ekologija ir sveikas gyvenimo būdas yra Dailidžių šeimos kasdienybė. Simonas penktus metus vadovauja tris dešimtmečius skaičiuojančiai Lietuvos sveikuolių sąjungai ir yra jauniausias jos prezidentas, perėmęs šias pareigas iš Dainiaus Kepenio.
Su bendraminčiais S. Dailidė rengia sveikatingumo ugdymo stovyklas gražiausiose Lietuvos vietose, padeda vaikams ir suaugusiesiems atsikratyti pervargimo, įtampos, pasenusių nuostatų ir stereotipų, baimių, ligų ir pan. Moko, kaip pailsėti nuo automobilių kamščių ir asfalto, nuo triukšmo ir visko, kas iki šiol gadino gyvenimą, trukdė džiaugtis ir būti laimingiems. Stovyklose jaunimas mokosi kūrybingai leisti laiką, atminties ir susikaupimo gerinimo metodų, atsipalaidavimo, kvėpavimo, streso ir neigiamų emocijų valdymo, juoko, garso, muzikos ir šokio technikų, valgymo kultūros ir praktiškai taikyti sveikos gyvensenos žinias, išlikimo gamtoje, grūdinimosi principų ir t. t. Dažnam jaunuoliui tokia stovykla tampa nauju entuziazmu, nauja pradžia, nauju startu gyvenime. O ką jau kalbėti apie naujus draugus...
Simonas yra ir festivalio be alkoholio „Varom!“ organizatorius, lektorius – veda paskaitas moksleiviams įvairiuose Lietuvos miestuose.
Kas jums yra ekologija?
Aistė: Man ekologija yra ryšys su gamta, meilė jai, tausojimas. Bet kokioje srityje – ar tai būtų maistas, ar kosmetika, stengiamės sukurti kuo mažiau šiukšlių ir mąstome, ką paliksime po savęs. Visur yra mūsų namai. Jei nešiukšlini savo kieme, nepalieki šiukšlių ir kitur. Net skalbimo priemones stengiamės pirkti švarias, nes žinome, kad jos kada nors atitekės ir iki vandens, kurį geriame. Mes visi susiję. Todėl ekologija man yra galvojimas labiau apie kitus, ne apie save.
Simonas: Ekologija mums yra natūrali būsena, neatskyrimas savęs nuo gamtos, suprantant, kad esame gamtos dalis ir turime elgtis atsakingai.
Aistė: Kiekvienas pasirinkimas tiesiogiai veikia gamtą.
Simonas: Ką perki, kaip įpakuota... Viskas svarbu.
Nešiojatės savo maišelį riešutams ir indelį makaronams?
Aistė: Net ir kavos puodelius! (Juokiasi.) Jei neturime savo puodelių, neperkame kavos išsinešti. Turkijoje net sąžinė graužė, kad visur tiek vienkartinės taros. Mums nesunku tuos maišelius nešiotis. Bandžiau ir daugkartines sauskelnes naudoti, kelias dienas, paskui savaitę, bet kol kas nelabai sekėsi, nes su dviem vaikais fiziškai tam trūksta laiko ir rankų. Belaukdama, kol jos išsiskalbs ir galėsiu padžiauti, užmigdavau. Gal vasarą, kai bus šilčiau, daugiau laiko leisime gryname ore, grįšime prie šio sumanymo.
Simonas: Per tas sauskelnes ir bandymą viską suspėti net atsidūrei po lašinėmis...
Kaip ekologija reiškiasi kasdieniame gyvenime?
Aistė: Stengiamės naudoti kuo mažiau nebūtinų ir nereikalingų dalykų. Tarkime, drėgnų kūdikių servetėlių, kol vaikai nepradėjo ropoti po žemę, mums net neprireikė. Naudodavome kokius pašluostukus, rankšluosčius. Naudoju labai nedaug kosmetikos, retai kada perkame naujus drabužius ir daiktus, stengiamės jiems suteikti antrą gyvenimą.
Motyvacija ir balansas
Aiste, jūs irgi, kaip Simonas, esate vyturys?
Aistė: Vaikai verčia (juokiasi).
Simonas: Iš tiesų nėra nei vyturių, nei pelėdų. Jei devintą vakaro eisi miegoti, niekaip neišmiegosi iki vidurdienio. Tai paprasčiausiai tingumas ir apsileidimas. Geriausia ir sveikiausia žmonėms keltis penktą ar šeštą, o miegoti eiti devintą arba dešimtą – su saule. Pabandyk savaitę keltis anksčiau, po savaitės jau savaime eisi miegoti anksčiau. Labai paprasta.
Esu ne kartą girdėjusi šią jūsų frazę. Ir tikrai – jūsų paklausius atrodo, kad ir įpročius keisti, ir sveikai gyventi labai paprasta. Ar tikrai?
Simonas: Imi ir darai, nieko čia sudėtingo.
Aistė: Svarbiausia pačiam turėti vidinės motyvacijos, įsivardyti, kodėl įvyksta tas pokytis, ką jis tau duoda.
Simonas: Reikia tiesiog pradėti. Tai sunkiausia dalis – žengti pirmą žingsnį. O norintiems pasimatuoti kitokį gyvenimo būdą patariu atvykti į kokią nors stovyklą. Man padėjo būtent tai: patekau į visiškai kitokią aplinką, patiko, pasisėmiau idėjų, o grįžęs nenorėjau to gero jausmo prarasti. Sunkiausia – neprarasti motyvacijos.
Aistė: Labai svarbu ir aplinka. Pradėjus gyvenime kažką keisti, pasikeičia ir žmonių ratas. Su jais įdomu bendrauti, nes dalijiesi patirtimi, keitiesi informacija, tobulėji.
Simonas: Jei tu keisiesi, o tavo aplinka nesikeis, bus labai sunku.
Aistė: Svarbu nesijausti, kad kažko atsisakai ar negali. Gali viską!
Simonas: Tik nebe visko norisi.
Aistė: Būna, kad ir kavos vienkartiniuose puodeliuose, ir salotų vakuuminėje pakuotėje nusiperkam. Jei noriu, galiu ir pasidažyti, ir pasikvepinti ar plaukus laku susipurkšti. Stengiamės laikytis balanso. Nesame išprotėję natūralistai. Dauguma mūsų sprendimų – sąmoningi, bet pasitaiko, kad ir mums motyvacijos pritrūksta, ir paslystam – ir maisto išsinešti nusiperkam, ir nesveiko pavalgom. Visko būna, gyvenam kaip žmonės. Yra tokia „80 ir 20“ taisyklė: stengiamės, kad 80 procentų gyventume švariau, kita paliekame atsitiktinumams ir nenumatytiems atvejams.
Daiktais irgi neapsikraunate?
Aistė (juokiasi): Kai namie du vaikai, o butas nedidelis, sunku neapsikrauti. Ypač kai daug daiktų visi atiduoda. Bet, kiek galim, stengiamės, ir patys dažnai atiduodame kitiems. Naujų daiktų neperkame, jei ko reikia, randame second hand parduotuvėse ar „Vinted“. Visi baldai, kėdutės – viskas iš ten.
Simonas: Arba pasidarom. Šiame namelyje viskas, išskyrus sofą, rankų darbo.
Na, pavardė jus tarsi įpareigoja...
Simonas: Man patinka meistrauti.
Aistė: Namie jis jau bando vaikams žaislus iš medžio daryti. Štai neseniai sumeistravo medines dėžutes monetėlėms.
Neabejoju, kad dukrelei pastatysite lėlių namą su tikrais miniatiūriniais baldeliais!
Aistė: Aš jau pati noriu pasiūti kokią lėlytę (juokiasi). Tikiu, kad rankomis gaminti žaislai spinduliuoja visai kitokią energiją, juk daug meilės į juos sudedi, žinai, iš ko darei. O kai persikraustysime į savo namą, norėtume ir savo maisto užsiauginti, ir kitus resursus naudoti iš gamtos. Taigi Simas prieš lėlių statys namelį lauke.
Simonas: Medyje.
Svajonių vaikystė!
Simonas: Namelis medyje tikrai bus!
Aistė: Pajutome, kad atėjo laikas iš mažo buto kraustytis arčiau gamtos.
Iš kur tas meistrelio genas? Kur nors mokėtės dailidės amato?
Simonas: Visko išmokau pats. Kažkur kažką pasižiūri, kokį naują įrankį nusiperki, užsikabini...
Ar didelė jūsų drabužių spinta ir kas joje?
Aistė: Nemaža, bet joje daug ilgaamžių daiktų. Retai perku drabužį vienai progai. Juos paprastai nešioju, kol sunešioju.
Simonas: Pamiršai vestuvinę suknelę. Bet jau tokią gražią pasisiuvo! Buvo labai geras sprendimas.
Bus ateities kartoms?
Aistė: Esu įdėjusi skelbimą parduoti (šypsosi). Esame ją panaudoję jau kelis kartus – fotosesijoje.
Simonai, esate aktyvus ir mėgstamas socialiniuose tinkluose. Kokia jūsų nuomonė apie šias technologijas? Ar jos neprieštarauja jūsų gyvenimo būdui?
Simonas: Telefonais, žinoma, naudojamės, tai ir kaip darbo įrankis. Bet esame beveik pamiršę, kas yra televizorius. Pusę metų stovėjo neįjungtas. Beveik nežiūrime ir filmų. Kai atsirado vaikai, jo išvis nejungiame. Nenorime jų pripratinti prie ekranų.
Aistė: Kažkuria reikšme tai irgi ekologija – smegenų.
Simonas: Proto švara. O laiką prie išmaniųjų ekranų stengiamės ir patys kontroliuoti.
Šalto vandens kaifas
Simonas – žinomas sveikuolis, sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo influenceris. Aiste, kiek žinių, patirties ir įpročių perėmėte iš vyro? Ar gyvenimo būdas smarkiai pasikeitė po to, kai sutikote vienas kitą? Gal ir jūsų, Simonai, gyvenime įvyko Aistės inicijuotų pokyčių?
Aistė: Esame gana skirtingi, bet pagrindinės vertybės labai panašios – meilė gamtai, ekologijai, sveika gyvensena, galvojimas, ką valgai, kaip gyveni. Šiuo požiūriu mudu labai panašūs. Sutikusi Simoną, dar labiau įsitraukiau į sveikuolių veiklą, nuvykau į kelias stovyklas, kuriose prieš tai niekada nebuvau. Atsisakiau alkoholio. Gal septynerius metus jis nevalgė mėsos, šiek tiek pasikeitė ir mano mityba – porą metų buvau vegetare.
Aistė: O kas tau pasikeitė, kai mane sutikai?
Simonas: Tapau klasikinės muzikos ekspertu. Rimtai. Pradėjau vaikščioti į koncertus, spektaklius Operos ir baleto teatre ir įsimylėjau muziką! Dabar esu klasikinės muzikos fanas.
Aistė: Ko nedariau anksčiau ir ką išbandžiau sutikusi Simoną – tai maudytis vėlyvą rudenį ir net žiemą. Nustojau bijoti šalto vandens. O kontrastinis dušas seniai tapo kasdienybe.
Simonas: Man vis dar kelia nuostabą šalto vandens poveikis. Kas kartą nustembi, kaip gerai po to jautiesi. Todėl maudausi visus metus bet kokiu oru.
Ar kūnas po tiek treniruočių apskritai jaučia šaltį? Ką jaučiate, kai lendate į ledinį vandenį?
Simonas: Jaučiu šaltį, žinoma, bet labai gerai žinau, kas bus, kai išlipsiu. Tas adrenalinas ir šalto vandens kaifas labai geras. Šaltas vanduo gerai veikia visada. Daug geriau už kavą, pabandykit.
Vaikus irgi grūdinate?
Aistė: Į ledinį vandenį dar neleidome, bet kojinių mūsų vaikai beveik nenešioja, visą laiką basi.
Simonas: Vasarą maudysimės ežeruose, rudenį jau bus didesni, po truputį grūdinsim.
Neseniai grįžote iš atostogų Turkijoje, kur vykote kartu su 10 mėn. dvyniais Saule bei Vytautu Vėju. Ir nors Simonas ir sveikuoliški jo įrašai labai populiarūs „YouTube“ kanale (S. Dailidė turi beveik 26 tūkst. prenumeratorių), vaizdo įrašai iš atostogų su vaikais sulaukė didesnio susidomėjimo. Galėtumėte būti pavyzdys, kaip sveikai gyventi turint vaikų ir juos pratinti prie tėvų gyvenimo būdo.
Simonas: Čia jau kaip Aistė leis vaikus rodyti... Manau, tai įvyks natūraliai. Iš pradžių stengėmės vaikų viešai per daug nerodyti, šis video iš atostogų buvo pirmasis viešas parodymas.
Vaikus pratinate prie sveiko gyvenimo būdo?
Aistė: Manau, jie tikrai važiuos kartu į stovyklas, nebijos ir per pelkę bristi, ir žolėje sėdėti.
Jūsų vaikai, atrodo, auga laisvai ir nevaržomi. Net ir smėlio paragauja...
(Abu juokiasi.) Visi apie tą smėlį! Seneliai irgi: „Tai smėlį duodat vaikams valgyti?“
Simonas: Visiems labai patiko. Kiek jie tą smėlį valgys? Paragavo kartą, pamatė, kad nieko gero, kitą kartą į burną neims.
Įkvėpti jaunimą
Simonas propaguoja ir populiarina sveiką gyvenimo būdą, nors prieš tai būta visko – alkoholio, nesibaigiančių vakarėlių, net priklausomybių. „Buvau sunkus vaikas, tikras tėvų ir mokytojų galvos skausmas, krėčiau visokias eibes, nors augau gražioje šeimoje, visko turėjau ir negirdėjau jokių konfliktų“, – yra sakęs. Vaikinas buvo sulaikytas už tyčinį mokyklos padegimą, išvežtas iš jos už alkoholio perdozavimą. Kol vieną dieną prieš 10 metų viskas pasikeitė: tėvai išsiuntė į karinę jaunimo stovyklą, kur, kaip sako, griežtos tvarkos ir disciplinos buvo mokomi jauni banditai iš visos Lietuvos. Stovykloje jis pirmą kartą prisilietė ir prie sveikos gyvensenos. Paskui – natūralūs gyvensenos ir mitybos pokyčiai: atsisakė alkoholio, nikotino, kavos, mėsos, televizoriaus... Dabar važinėja po Lietuvos mokyklas ir susitikimuose su paaugliais pasakoja apie savo patirtis, ne tik sveiką gyvenimo būdą.
Aplankėte jau daugiau kaip 50 šalies mokyklų. Bendravimą su jaunais žmonėmis laikote savo misija?
Simonas: Specialaus tikslo važinėti po mokyklas neturiu, bet jaučiu tokią pareigą važiuoti, bendrauti, matau to prasmę.
Kokią būsimą Lietuvą regite važinėdamas po įvairiausius šalies kampelius?
Simonas: Atvirai kalbant, vaizdas gana liūdnas. Vilniuje matome vienokį Lietuvos vaizdą, tačiau mažesniuose miestuose ir miesteliuose jauniems žmonėms tikrai labai stinga motyvacijos. Ten – kitokia Lietuva. Netrūksta ir alkoholio, ir kitokių problemų. Rajonuose jaučiasi didesnė atskirtis. Bet man smagu matyti, kaip suklūsta net didžiausi skeptikai, klausydami bičo, kuris patyrė tą patį, ką ir jie. Pavyksta iki jų prisibelsti. Norisi tiems vaikams nuvežti šiek tiek daugiau pozityvo, juos įkvėpti, padrąsinti.
Aistė: Simonas žiūrėdamas į tuos galinėse eilėse sėdinčius autsaiderius atpažįsta ankstesnį save, žino, kaip jie jaučiasi. Ir kalba jis paprastai, jauniems žmonėms suprantama kalba.
Ar daug tų jaunų žmonių domisi sveik(esni)u gyvenimo būdu?
Simonas: Stovyklose sulaukiame svečių net iš užsienio – Amerikos, Vokietijos, Anglijos, jie specialiai atvažiuoja, kad pajustų ant laužo virtos grikių košės skonį, pamatytų gamtos, palavintų lietuvių kalbą. Mūsų stovyklų išskirtinumas – atimame iš vaikų telefonus. Iš pradžių jie būna nepatenkinti, o paskui džiaugiasi, kad galima tiek visko veikti be jų. Pamato, kad egzistuoja ir pasaulis be ekranų.
Aistės ir Simono atradimai
Kavos pakaitalai. Cikorijų, gilių kava, kakava, mačia. „Biržų duonos“ parduotuvėse atrado kiaulpienių šaknų kavą.
Vietoj skalbiklių galima naudoti kaštonus.
Indams plauti labai tinka augalinės luffa kempinės. „Labai pasiteisinęs dalykas. Jas jau ir patys auginame.“ Simonas šias plaušines rekomenduoja naudoti ir prausiantis.
Prausimosi priemones puikiai pakeičia paprastas vanduo. Simonas jau 10 metų visiškai nenaudoja jokių priemonių, netgi šampūno – vien vandenį ir rankų muilą.
Sausi šampūnai, dažnai siūlomi kaip alternatyva, Aistei neprilipo. Plaukams ji naudoja skystą sveriamą šampūną daugkartiniame aliuminio buteliuke.
Dezodorantams – ne. „Per karantiną visiškai nuo jų atpratome. Stengiamės ieškoti tvarių pakuočių ir natūralios sudėties priemonių.“ Iki tol naudojo natūralų „Ben & Anna“ kartoninėje pakuotėje.
Dantų šepetukai – bambukiniai, dantų siūlą renkasi suyrantį.
Vatos diskelius galima pakeisti daugkartiniais. „Draugė padovanojo, ir patiko.“
Maistui laikyti naudoja vakuumines dėžutes, kad šis ilgiau negestų ir jo nešvaistytume.
Mėgstami sveikuolių patiekalai. „Grikiai! Kažkodėl visiems atrodo, kad grikiai kažkoks prastas maistas. Bet juos galima valgyti ir kaip košę, garnyrą arba su daržovėmis – pomidorais, avokadais, vaikams duodame jų net su obuoliais.“ Simonui skaniausi grikiai, pagardinti tiesiog sviestu ir druska.
