Apie šią situaciją šnekamės su ketvirtus metus Mykolo Romerio universitetui vadovaujančia prof. dr. Inga Žalėniene. Ji buvo antroji moteris Lietuvoje, tapusi aukštosios mokyklos rektore.
Su MRU rektore kalbėjomės jai tik grįžus iš Pietų Korėjos – už sėkmingą bendradarbiavimą su Dongseo universitetu prof. dr. I. Žalėnienei suteiktas šio universiteto Garbės daktaro vardas.
Vadovaujančiuose mokslo įstaigų ir universitetų postuose dominuoja vyrai
Lietuvos statistika rodo, kad Lietuvoje per metus aukštąjį mokslą baigia vidutiniškai 9 proc. daugiau moterų nei vyrų. 2018 metų duomenimis, tarp tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, humanitariniuose, socialiniuose, biomedicinos, žemės ūkio moksluose daugiau moterų, technologijų ir fiziniuose moksluose – daugiau vyrų, tad statistiškai atrodytų, kad moterų moksle tikrai daug, tačiau vadovaujančiose pozicijose – jų kur kas mažiau. Kodėl tokia situacija?
„Pirmą kartą Lietuvoje valstybinio universiteto rektore moteris išrinkta 2018 metais – Lietuvos sporto universitetui vadovauti pradėjo prof. Diana Rėklaitienė. Netrukus MRU rektore buvau išrinkta aš. Dabar šiame kukliame moterų rektorių sąraše – jau keturios iš vienuolikos valstybinių universitetų. Galima sakyti, kad ledas pralaužtas“, – kalba apie besikeičiančią situaciją pašnekovė.
Vis dėlto ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių aukštajame moksle vis dar dominuoja vadovai vyrai, nors moterys mokslininkės yra pasiekusios įspūdingų laimėjimų. Vienas tokių pavyzdžių – iki šiol Lietuvos mokslų akademijos prezidiume nėra nė vienos moters, nors lietuvės moksle yra pasiekusios išskirtinių rezultatų. Tą liudija ir skaičiai: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, moterų dalis tarp išradėjų Lietuvoje didesnė (16,3 proc.) negu JAV, Japonijoje ar Jungtinėje Karalystėje.
„Moterų indėlio į mokslą ar gebėjimo vadovauti nuvertinimas, manau, kyla ir iš socialinių bei humanitarinių mokslų nuvertinimo, o būtent šiose srityse darbuojasi daugiau moterų. Dažniau akcentuojami ir premijuojami gamtos mokslų pasiekimai. Tuo tarpu sparti technologijų pažanga kelia daug naujų socialinių problemų, kurias būtina moksliškai tyrinėti ir neatidėliotinai spręsti. Nyksta net skirtis tarp „technokratų“ ir „humanitarų“, nes naujosios technologijos bei įvairių mokslo sričių žinios inkorporuojamos ir į socialinius, humanitarinius mokslus, menus – praktiškai į visų sričių studijas ir mokslinius tyrimus“, – komentuoja situaciją I. Žalėnienė, primindama, kad be kvalifikuotų teisininkų, psichologų, finansų, komunikacijos žinovų nebus ir sėkmingo verslo.
Prorektorių – daug, rektorių – tik keturios
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad moterys ir pačios nelabai veržiasi į aukščiausius universitetų postus: tarp prorektorių, dekanių jų tikrai daug, bet konkursuose rektoriaus pozicijai užimti drįsta dalyvauti tik viena kita.
„Tikėtina, kad dar vis veikia atgyvenusių papročių, tradicijų, visuomenės nuostatų inercija. Viena jų – mano jau minėtas stereotipinis požiūris, kad rūpintis vaikais, sergančiais tėvais ar artimaisiais pirmiausia – moterų pareiga, kad moterys turi aukotis dėl vyrų karjeros. Tokiu atveju mažėja ir moters darbo užmokestis, nuo kurio ateityje priklauso ir pensijos dydis, ir moterų galimybės kopti karjeros laiptais. Kita atgyvenusi nuostata – moterys gali vadovauti tik namų ūkiui, nors daugybė pavyzdžių rodo, kad moterys geba puikiai kurti ir plėtoti verslą. Atgyvenusias nuostatas nelengva išjudinti, bet niekas kitas už mus to nepadarys, tad pirmiausia mes, moterys, neturime su jomis susitaikyti“, – sako MRU rektorė.
Pasak pašnekovės, situacijos vien tik įstatymais ir reglamentais nepakeisime, nes labai daug ką nulemia sprendimai, priimti šeimoje, šeimos narių susitarimu. Tradicijos gali keistis, jei keisimės mes visi – ne tik moterys, bet ir vyrai.
„Manau, kad reikia diegti geresnį vyrų švietimą apie lygias galimybes, skatinti juos labiau pasitikėti savo gebėjimais pasirūpinti vaikais ar senstančiais tėvais. Vyras tėvystės atostogose turi būti ne mažiau gerbiamas kaip ir moteris. Šeimos, kaip ir visuomenės, laimė negali būti sukurta vienas kito sąskaita“, – įsitikinusi I. Žalėnienė.
Nuo MRU studentės iki rektorės
MRU bendruomenėje dabartinė rektorė jau praleido tris dešimtmečius. 1992 metais šio universiteto duris ji pravėrė kaip studentė, vėliau buvo doktorantė, dėstytoja, prodekanė, prorektorė, atsakinga už mokslą, studijas ir tarptautinius ryšius.
„Esu dėkinga savo šeimai: vyrui, tėvams – kad mane palaikė ir skatino tęsti mokslus, auginti vaikus. Džiaugiuosi, jog jie supranta, kodėl tenka dirbti ilgas valandas, dažnai ir savaitgaliais, vykti į komandiruotes“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, net išsilavinusioje akademinėje bendruomenėje kartais teko susidurti su atgyvenusiu požiūriu, kai su atlaidžia šypsenėle sakoma ar netiesiogiai parodoma: „Tau čia, kur vadovauja vyrai, ne vieta”.
„Man padėjo tai, kad visada žinojau savo tikslą, o jo siekiant reikia daug ir atkakliai dirbti“, – savo sėkmės receptą išdavė I. Žalėnienė.
Lygybei užtikrinti gali prireikti 300 metų
Iš MRU rektorės darbotvarkės matyti, kad ji darbo reikalais daug keliauja po užsienio šalis. Tad kokia situacija užsienio šalyse, ar ir jose panaši vyrų bei moterų – universitetų vadovų – statistika?
„Padėtis įvairiuose pasaulio regionuose ir šalyse labai skiriasi. Šių metų gegužę paskelbto UNESCO raporto duomenimis, tik 21 proc. iš 200 geriausių pasaulio universitetų (pagal Times Higher Education World University Ranking) vadovauja moterys. 48 Europos valstybėse moterys – aukštojo mokslo įstaigų vadovės – sudaro 15 proc. , o net 20 Europos šalių neturi nė vienos universiteto vadovės“, – skaičiais iliustruoja situaciją pašnekovė.
Tai, kad moterims vis dar tenka didžiausias darbų krūvis namuose, liudija ir faktas, kad per COVID-19 pandemiją moterų paskelbtų mokslinių publikacijų gerokai sumažėjo, vyrų – padidėjo. Matyt, daliai moterų vietoj mokslinių tyrimų teko gilintis į antros ar ketvirtos klasės matematikos užduotis, prižiūrėti nuotoliniu būdu pamokose dalyvaujančias atžalas.
„Moterų padėtis pablogėjo per COVID-19 pandemiją, jos bei vaikai labai nukenčia ir per ginkluotus konfliktus bei krizes. Tai konstatuota ir neseniai paskelbtoje Jungtinių Tautų lyčių lygybės ir moterų įgalinimo organizacijos „UN Women“ ataskaitoje. Joje prognozuojama, kad gali prireikti 300 metų visiškai moterų bei vyrų lygybei užtikrinti. Tai labai toli nuo tikslo iki 2030 metų pasiekti lyčių lygybę, kaip numatyta JT darnaus vystymosi tiksluose (DVT)“, – atkreipė dėmesį I. Žalėnienė.
Investicijos į mergaičių išsilavinimą gali duoti aukščiausią grąžą
MRU rektorė yra ir Europos moterų rektorių asociacijos (EWORA) tarybos narė.
„Kodėl buvo kuriama atskira moterų rektorių organizacija? Kokie pagrindiniai klausimai joje sprendžiami? Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduria moterys rektorės?“, – teiraujuosi pašnekovės.
„Europos moterų rektorių asociacija atsirado iš būtinybės užtikrinti lygias moterų ir vyrų galimybes siekti išsilavinimo. Turiu galvoje ne tik aukštąjį išsilavinimą, nes mokymasis prasideda dar vaikystėje ir turi tęstis visą gyvenimą. Jei nebus lygių galimybių įgyti gerus mokslo žinių pagrindus dar mokykloje, nebus ir gerų studentų“, – sako I. Žalėnienė.
„Garsus JAV ekonomistas Larry Summers, buvęs Harvardo universiteto profesorius ir JAV Iždo sekretorius, būdamas Pasaulio Banko vyriausiasis ekonomistas, dar prieš 30 metų padarė garsųjį pareiškimą, kad investicijos į mergaičių išsilavinimą tikriausiai bus aukščiausią grąžą duodanti investicija, kurią gali padaryti bet kuri šalis“, – pabrėžia ji.
Pasak pašnekovės, EWORA organizuoja analitinius tyrimus, konferencijas, keičiasi gerąja praktika ir teikia rekomendacijas, kaip tobulinti aukštąjį mokslą ir studijas, užtikrinti, kad mokslo žinios būtų prieinamos visiems, nepaisant socialinės padėties, rasės, lyties ir kitų skirtumų.
„Universitetuose siekiame vykdyti aktyvią lygių galimybių politiką, kuri atneša naudą visai akademinei bendruomenei ir visuomenei, ne tik moterims, – sako MRU rektorė, pasidžiaugdama, kad jaunoji karta, studentai, daug labiau atsparesni stereotipams. – Kurti savo ateitį – tai ir yra didžiausia motyvacija siekti žinių, tobulinti savo gebėjimus, atskleisti talentus. Tikiuosi, kad vis daugiau jaunų moterų imsis lyderystės, o tai atsispindės ir statistikoje”.
„O ką Jūs patartumėte moterims, kurios nori, bet nesiryžta pradėti savo verslo, siekti karjeros?“, – baigdama pokalbį klausiu pašnekovės.
„Realizuoti savo gebėjimus svajojančios moterims patarčiau nebijoti siekti aukščiausių tikslų. Ir kalbėtis – su šeimos nariais, artimaisiais, vadovais, kolegomis, išsakyti savo norus, lūkesčius ir poreikius, daugiau įtraukti vyrus į namų ruošą ir šeimos reikalus. Reikia labiau pasitikėti savimi, nebijoti suklysti ir niekada nesustoti – mokytis, ieškoti galimybių, kaip geriau realizuoti save profesinėje veikloje bei padėti kitiems. Tikiu, kad bendromis moterų ir vyrų pastangomis galime sukurti tokią bendradarbiavimo kultūrą, kuri leistų visapusiškai atskleisti savo gebėjimus kiekvienam“, – įsitikinusi I. Žalėnienė, savo asmeniniu pavyzdžiui puikiai parodanti, kad jei labai nori – visi tikslai pasiekiami.
Į pagalbą moterims ateina „Visa“ ir „Luminor“ banko iniciatyva „She’s Next“, kurios metu keturiems moterų valdomiems verslams Baltijos šalyse bus skirtos 10 tūkst. eurų stipendijos ir po 5 tūkst. eurų įmonių viešinimo projektams, o verslų vadovės visus metus galės dalyvauti „IFundWomen” verslo mentorystės programoje.
„Mes viliamės, kad „She’s Next“ iniciatyva suteiks galimybę moterų verslams Baltijos šalyse. Tikiuosi, kad šios stipendijos padės moterims žengti kitą žingsnį ir paspartins jų verslą“, – teigė „Visa“ marketingo vadovė Šiaurės ir Baltijos šalyse Elena Fadeeva.
