Pažymint šią sukaktį, numatyta Prezidento A. M. Brazausko pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse.

Vėliau minėjimas persikels į Seimo plenarinį posėdį. Iš Seimo tribūnos kalbės Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas, Seimo narys Gintautas Paluckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Seimo narys Antanas Vinkus.

Seimo Vitražo galerijoje planuojama atidaryti fotografijų parodą „Tarp dviejų epochų: Algirdui Mykolui Brazauskui – 90“. Parodą pristatys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Prezidento A. M. Brazausko Kultūros, švietimo ir mokslo grupės vyresnysis referentas Vincas Ramutis Gudaitis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Prezidento A. M. Brazausko patarėjas užsienio politikai Justas Vincas Paleckis ir Seimo narys Gintautas Paluckas.

Paroda veiks iki šių metų spalio 10 d. Ją aplankyti galima penktadieniais, atvirų durų valandomis.

Dar vienas A. M. Brazauskui skirtas minėjimas rengiamas ketvirtadienį vakare Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Beje, jis buvo šių rūmų atstatymo iniciatorius, jų atkūrimo komisijos vadovas.

Diskusijose apie A. M. Brazauską kaip asmenybę ir jo indėlį į valstybės kūrimą ketina dalyvauti Prezidentas Valdas Adamkus, istorikas dr. Algimantas Kasparavičius, Nepriklausomybės Akto signataras, LSDP garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, kunigas Ričardas Doveika, Prezidento A. M. Brazausko dukra Laima Mertinienė. 

1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje gimęs A. M. Brazauskas - Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras, Seimo Pirmininkas, XII ir XIII Vyriausybių Ministras Pirmininkas, Lietuvos Prezidentas.

Kaip primena Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius, Algirdas Mykolas Brazauskas – pirmasis Lietuvos žmonių rinktas Prezidentas, 1993 m. vasario 14 d. pirmuosiuose tiesioginiuose ir visuotiniuose Respublikos Prezidento rinkimuose už jį balsavo 1 mln. 200 tūkst. piliečių. 1993–1998 m. jis formavo Prezidento institucijos struktūrą ir tradicijas.

A. M. Brazausko kadencijos laikotarpiu buvo pateikti prašymai priimti Lietuvos Respubliką į NATO ir Europos Sąjungą, pasirašytos sutartys su kaimyninėmis valstybėmis, kartu su Lenkijos Prezidentu Aleksandru Kvasnevskiu Vilniuje surengta Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovų konferencija „Tautų sambūvis ir geri kaimynų santykiai – saugumo ir stabilumo Europoje garantas“, o su Baltijos valstybių prezidentais 1998 m. sausio 16 d. Vašingtone pasirašyta JAV ir Baltijos valstybių partnerystės chartija. Prezidentas inicijavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymą. Likimas lėmė ir tai, kad po dešimtmečio, jau einant Ministro Pirmininko pareigas, A. M. Brazauskui teko pasirašyti ir svarbiausias naujausių laikų Lietuvos valstybės tarptautines sutartis – Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos nare.

„Istorinis A. M. Brazausko vaidmuo itin reikšmingas Lietuvos kairiųjų jėgų politiniame lauke. Jo vadovaujama Lietuvos komunistų partija 1989 m. gruodžio mėn. nusisuko nuo Maskvos, suardydama TSKP partinį monolitą ir pasirinkdama savarankiškos Lietuvos politinės jėgos kelią“,- pažymi Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.

Vėlesniais metais A. M. Brazauskas svariai prisidėjo prie Lietuvos demokratinės darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos – dviejų pagrindinių Lietuvos kairiųjų politinių jėgų – konsolidacijos į bendrą Lietuvos socialdemokratų partiją. 2001 m. sausio 27 d. jungtiniame suvažiavime A. M. Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. 2007 m. gegužės 19 d. jam suteiktas LSDP garbės pirmininko vardas.

A. M. Brazauskas mirė 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.