Diana Stomienė: „Performanso menas - tai atlikėjo psichologinių, fizinių, kūrybinių jėgų išbandymas“.

Juras Vėželis: „Sportas ir meno žmogus visada yra vienas šalia kito – reikalingas pasiryžimas, kantrybė, daug darbo ir niekada nežinai, ar ateis tas norimas rezultatas“.

Monika Dirsytė: „Šiuo metu ruošiuosi turbūt vienam brangiausių ir didžiausių iššūkių savo kūrybiniame kelyje - įveikti aukščio baimę“.

Kuo svarbus šiuolaikinis menas?

Diana Stomienė: “Šiuolaikinis menas apima kur kas daugiau medijų, jis gali savyje talpinti vaizdą, garsą, judesį, naujausias technologijas, sportą, mokslą. Šiuolaikinio meno kūrėjai gali mus nuvesti į ateitį, ne mažiau svarbi yra ir žinia visuomenei, kurią jie nori perteikti. Šiuolaikinis menas labai dažnai atspindi visuomenei nepatogius reiškinius, kelia aktualius klausimus”.

Juras Vėželis: “Šiuolaikinis menas yra svarbus, nes išplečia žmonių suvokimo ribas apie meną, kartu paliesdamas žmones kitais būdais arba kampais, kurių anksčiau galbūt net ir nebuvo įmanoma padaryti”.

Monika Dirsytė: “Menininkas turi būti ieškotojas, kitu atveju atsiranda didelė tikimybė tapti amatininku. Geriau suklysti, paslysti, parklupti, ko mano kūryboje tikrai yra buvę, nei tapti sėkmingu ir saugiu menininku. Jaučiu, kad taip įkvepiu žiūrovą nepasiduoti, o siekti savų tikslų. Kiekvieną kartą rizikuoju, tačiau be rizikos vargu ar pavyktų pasiekti meno esmę. Man asmeniškai tai yra labai svarbu. Visu savo gyvenimu liudiju tai. Dabar dirbu su kaskadininku ir esu procese įveikinėjant aukščio baimę. Kam man to reikia? Kad galėčiau įgyvendinti meninę idėją, kuri nepaiso baimių. Menininko uždavinys - atspindėti, reflektuoti esamąjį laiką. Geras menininkas visų pirma turi būti geras pranašas. Suvokti kontekstą - labai svarbu. Kartais menininkai tai daro intuityviai, kartais renkasi sąmoningą kelią”.

Kas sieja sporto ir meno žmogų?

Monika Dirsytė: “Kūniškumas yra neatsiejamas nuo performanso meno žanro, aišku, kaip ir visur būna išimčių. Tačiau beveik kiekvienas atliekamas veiksmas yra susijęs su judesiu. Paskutiniai mano performansai būtent buvo labai stipriai išreikšti per kūno kalbą, ištvermę. Juos būtų buvę nelengva atlikti net ir profesionaliems sportininkams. Vis tik, nuolat pabrėžiu, jog nesu triatlonininkas Vidmantas Urbonas, maratono įveikti neplanuoju, man svarbiausia - meninis konceptas, tačiau pažvelgti į sportą kaip į įrankį, padedantį įgyvendinti menininę idėją, man labai įdomu. Tuo pačiu sportas tarsi priartėja prie meno, o menas išplečia savo ribas ir kelią dar kitokius klausimus. Performanso žanras stipriai skinasi kelią tarp kitų meno šakų ir galima sakyti, jog kaip visada istoriškai būdamas nepatogus menas, jis neieško jau pramintų kelių. Tad sporto ir šiuolaikinio meno koloboracija tik įrodo tai, jog pasaulis keičiasi ir ieško vis kitokių meno formų. Prasideda tyrimas. Tarp psihologijos, sporto, meno, komercijos, atsisakant išankstinių nusistatymų ir ribojimų”.

Juras Vėželis: “Sportas ir meno žmogus visada yra vienas šalia kito – reikalingas pasiryžimas, kantrybė, daug darbo ir niekada nežinai, ar ateis tas norimas rezultatas, bet jei jis ateina, tai būna labai didelis atlygis už viską”.

Diana Stomienė: “Artimiausias ryšys tarp sporto ir meno yra performanso menas, tai atlikėjo psichologinių, fizinių, kūrybinių jėgų išbandymas. Geriausias to pavyzdys – garsiausios performanso menininkės  Marinos Abramovič pasirodymai, kur reikalinga milžiniška ištvermė ir savikontrolė. Ji įkvėpė jaunus performanso meno kūrėjus ir įteisino šį žanrą meno istorijoje. Tiek meno, tiek sporto atstovus sieja svarbiausias pasiekimų rezultatas – finišas. Menas ir Sportas neatsiejamas jau nuo seniausių laikų, yra sukurta daugybė meno kūrinių įamžinančių sportininkus, sporto pasiekimus, naudojant sporto atributiką, pavyzdžiui antikos laikais Graikijoje V. a. prieš mūsų erą skulptoriaus Mirono sukurta bronzinė skulptūra “Disko metikas“ ir daugelis kitų”.

Kokiame etape yra menininkų mecenavimo kultūra Lietuvoje?

Juras Vėželis: “Menininkų mecenavimo kultūra yra vystoma, bet tikrai dar gali būti stipriau – tikiuosi, kad taip ir bus”.

Diana Stomienė: “Mecenavimo kultūra Lietuvoje žengia dar nedideliais žingsneliais, džiugu, kad jau kuriasi naujos tradicijos, matome teigiamas ateities tendencijas. Tokie renginiai, kaip meno mugė „ArtVilnius“ įkvepia verslo atstovus prisidėti, dalintis su kultūra savo pasiekimais”.

Monika Dirsytė: “Kiekvienas performansas reikalauja nemenko organizacinio darbo - rėmėjų ieškojimas, vadyba, koordinavimas, prodiusavimas. Per 10 metų esu sukaupusi partirtį, vis tik, tai atima nemažai laiko, o taip norėtųsi šimtu procentų būti kūrybiniuose procesuose, tačiau tai būtų per didelė prabanga. Iš tiesų, tai yra puikus platesnio mąstymo vystymas, kai tu ieškai, kas galėtų dominti skirtingas puses, kas aktualu skirtingiems žmonėms, užsakovams, rėmėjams.

Mano galvoje nėra buvę pertraukos ar atostogų, įgyvendinus vieną įdėją, iškart pradedu matyti kitą savo performansą, kartais tai vargina, vis tik dažniau džiugina. Labiausiai bijau, kad gali nepavykti techniškai įgyvendinti kai kurių sumanymų, kai kurie projektai išties yra brangūs ir dažnai tenka galvoti paprastesnius variantus kaip pasiekti tą patį meninį efektą. Šiuo metu ruošiuosi turbūt vienam brangiausių ir didžiausių iššūkių savo kūrybiniame kelyje - įveikti aukščio baimę. Performanso “Ašies kodas” premjera įvyks spalio 7 dieną šiuolaikinio meno mugėje “ArtVilnius”, kurią ruošiame kartu su operos soliste Agne Sabulyte”.