Prieš aštuonis metus įvertinimo žaviausių damų rinkimuose sulaukusi žinoma kaunietė neabejoja – kuo daugiau yra progų kalbėti apie teigiamus dalykus, tuo visuomenėje daugiau žmonių sulaukia pagalbos, palaikymo ar įkvėpimo.

„Iš tiesų apgailestauju, kad Lietuvoje neberengiami grožio konkursai. Gal kažkam tai ir atrodo bevertis įvykis, bet tikrai yra dalis moterų, kuriems galimybė išdrįsti užlipti ant podiumo, parodyti savo talentą, susirasti naujų bičiulių tikrai daug reiškia. Juk vieni mėgsta sceną, dėmesį, aplodismentus, o kiti negali to pakęsti. Bet juk nereiškia, kad kažkurių iš šių žmonių poreikiai yra mažiau vertesni pagarbos“, – pastebi B. Rumšienė.

Ji iki šiol prisimena, kai, 2014 metais sulaukusi „Lietuvos ponios“ organizatorių pasiūlymo dalyvauti konkurse, abejojo, ar jį priimti.

„Buvau kviesta ir ankstesniais metais, bet tuomet dėl šeimyninių aplinkybių iš renginio jo pasiruošimo metu pasitraukiau. Kai antrą kartą buvau pakviesta, situacija jau buvo aprimusi. Sutikau ir gerai padariau, nes vėliau „Lietuvos ponios“ rinkimai nebebuvo organizuojami“, – pasakoja pašnekovė.

Iškilmingam įvykiui moterys tuomet ruošėsi beveik tris mėnesius – repetavo bendrus pasirodymus, konsultavosi su stilistais, visažistai, šukuosenų meistrais, dizaineriais, choreografais. Privačias šokių pamokas tuomet B. Rumšienė lankė pas trenerį Gintarą Svistunavičių.

„Dalyvės ir organizatoriai vis pabrėždavo, kad, jų nuomone, esu labai elegantiška. Kadangi tai dažnai iš jų girdėdavau, maniau – toks titulas man ir bus skirtas. Sąžiningai nustebau tapusi „Lietuvos ponia“, – sako tituluota kaunietė.

B.Rumšienė iki šiol saugo autorinį juvelyro darbą – vėrinį. Šis papuošalas, papuošdavęs konkurso nugalėtoją, būdavo kasmet perduodamas vis kitai poniai.

„Bet, kadangi konkursas toliau nebevyko, dirbinys liko pas mane. Nesu jo niekada segėjusi, bet gal jau reikėtų?“, – užsimena pašnekovė.

Konkursas jai buvo ne tik drąsos išbandymas, bet ir priminimas, kad ir savimi, ir kitais rūpintis būtina.

„Sužinojau daug stiliaus, grožio paslapčių, prisijungiau prie kilnių, labdaras organizuojančių „Ad astra“ klubo moterų. Visuose įvykiuose mes kiekvienas atrandame kažką savo. Svarbu tas pamokas gerai išmokti“, – sako B. Rumšienė.