Meilė maistui lydi nuo vaikystės
Meilė maistui tinklaraščio „Ko nors skanaus“ kūrėją Kotryną Remeikaitę lydėjo nuo pat mažens. Augdama ji nuolat ragaudavo gardžius močiutės bei mamos ruoštus patiekalus, o vėliau pradėjo ir pati gaminti pagal jų receptus – kepti sausainius, pyragus ir kitus desertus, maišyti skirtingas salotas. Tiesa, drąsiau eksperimentuoti virtuvėje ir kurti savo receptus mergina pradėjo jau baigusi mokyklą.
„Mano šeimoje kokybiškas maistas visuomet buvo vertybė. Dažniausiai gamindavo močiutė, tad skanių ir gerų receptų turėjome daug. Gaminti pamėgau ir aš, dar būdama mokykloje ruošdavau patiekalus pagal mamos mokykliniame sąsiuvinyje užrašytus receptus. Mano draugai ir artimieji sako, kad gaminti mėgau jau nuo seno, bet man atrodo, kad pagrindinis lūžis įvyko universitete. Atvykau studijuoti į Vilnių, turėjau gamintis pati, o valgyti vis tą patį maistą man greitai pabodo. Todėl pradėjau domėtis kulinarija, ieškoti įdomesnių receptų, o kai pavykdavo ir gaudavau skanų rezultatą, tai motyvuodavo eksperimentuoti dar daugiau. Pamažu maisto gaminimas tapo aistra ir pagrindiniu mano hobiu“, – pasakoja K. Remeikaitė.
Ji priduria, kad dabar idėjų receptams semiasi kulinarijos knygose, taip pat žiūrėdama laidas apie maistą, eidama į restoranus ar bendraudama su kitais maisto tinklaraštininkais: „Prieš kelis metus pajaučiau, kad jau ir be recepto žinau, kas su kuo derės. Mėgstu išbandyti skirtingus skonius ir esu įvaldžiusi nemažai maisto ruošimo technikų, tad gamindama galiu sau drąsiai duoti daugiau laisvės. Be to, labai džiaugiuosi, kad turiu ir savo maisto paskyrą – kai nėra įkvėpimo ar idėjų, tiesiog pasižiūriu senesnius savo receptus ir visada kažką išsirenku.“
Virtuvėje nebūtina kurti šedevrų
Rašyti tinklaraštį K. Remeikaitė pradėjo paskatinta mylimojo: „Rašyti ir dalintis savo receptais norėjau jau seniai, bet vis atrodė, kad ar aš galiu ką nors naujo papasakoti? Laikiausi taisyklės: „jei gali nerašyti – nerašyk“. Tačiau ši mintis vis kirbėjo ir galiausiai supratau, kad nerašyti tiesiog nebegaliu. Iš tiesų, pradėti rašyti mane labai skatino ir mano sužadėtinis. Jis vis mane tikindavo, kad tikrai turiu ką parodyti ir pasakyti, kad žmonėms bus įdomu. Ėmiausi to per karantiną, kai teko dirbti iš namų ir atsirado daugiau laisvo laiko. Pradžioje tai buvo skirta tik draugams ir artimiesiems, o vėliau išaugo iki tikrai nemažos auditorijos. Nesitikėjau to, bet labai džiaugiuosi, kad žmonėms įdomu.“
Paklausta, ką patartų tiems, kuriems maisto gaminimas vis dar atrodo sunkus kasdienis darbas, Kotryna tik šypteli: „Visų pirma, rekomenduoju pamėginti pagalvoti, kodėl taip yra, nes atradus priežastį daug lengviau spręsti, ką daryti. Dar visiems rekomenduoju pasirūpinti gerais įrankiais maisto ruošimui. Neretai šis aspektas nuvertinamas galvojant „kam man brangus peilis, jeigu aš negaminu?“, nors būna atvirkščiai – dėl to ir negamini, kad su atbukusiu peiliu gaminti malonumas tikrai menkas. Rekomenduoju ir nespausti savęs per daug, gaminti tai, ką patinka gaminti. Nebūtina virtuvėje kurti šedevrų, kad galėtume valgyti skaniai ir sveikai. Na ir galiausiai, siūlau rinktis kokybiškus produktus, kuriuos gaminti būtų malonumas.“
Anot Kotrynos, nauji receptai jai dažniausiai gimsta šiek tiek pakoregavus jau išbandytų ir pamėgtų patiekalų receptūras, pavyzdžiui, pyrage pakeitus naudojamas uogas, pridėjus riešutų ar dar porą naujų priedų. Žinoma, kartais įkvėpimo vis tiek pritrūksta, bet tinklaraštininkė įsitikinusi, jog baimintis to nereikėtų: „Įkvėpimas yra labai nenuspėjamas dalykas. Kartais atrodo, kad galva tiesiog sprogsta nuo idėjų, o kartais net savaitėmis visai nėra ūpo gaminti. Stengiuosi tai priimti kaip natūralų dalyką ir nespausti savęs. Žinau, kad pailsėjus ir nuo visko atsitraukus tas įkvėpimas visada sugrįžta.“
Neslepia ir ateities planų
K. Remeikaitė pasakoja, kad receptų tinklaraštis „Ko nors skanaus“ kol kas nėra pagrindinė jos veikla. Mergina dirba kitoje srityje, tačiau pripažįsta, kad kartais valandų paroje pritrūksta, todėl svajoja, jog vieną dieną savo mylimą laisvalaikio užsiėmimą pavers pagrindine veikla ir pragyvenimo šaltiniu.
„Maistas man atvėrė daug naujų galimybių. Labiausiai džiaugiuosi, kad susipažinau su daug nuostabių žmonių: sekėjų, partnerių, maisto tinklaraštininkų rate. Neslėpsiu, prieš pat mano ir „Rimi“ partnerystės pradžią jau norėjau viską mesti – atrodė, kad kasdien skirti po kelias valandas savo laiko tampa per brangu, o ir motyvacija nesulaukus norimų rezultatų pamažu krito. Tačiau partnerystė su „Rimi“ viską pakeitė – vėl su meile pasinėriau į kūrybą, sulaukiau pasitikėjimo, o mano sekėjai vis dažniau sugrįždavo su padėkomis. Tai – didžiausia mano motyvacija. Džiaugiuosi galimybėmis, kurias turiu šiandien. Naudojuosi jomis ir tikiu, kad pamažu gyvenimas pilnai pasisuks ten, kur link jį ir bandau pasukti – į kulinariją“, – sako K. Remeikaitė.
Visgi, paklausta ar neplanuoja išleisti savo receptų knygos Kotryna išlieka kukli: „Galėčiau pavadinti tai savo didele ir slapta svajone. Noriu daugiau išmokti ir labiau įgusti virtuvėje, bet šios idėjos neatmesiu. Tikiu, kad viskam ateina savas laikas – gal jis kažkada ateis ir mano receptų knygai.“
