Grupės „Foje“ įkūrėjas ir vienintelis pastovus narys (1983–1997 m.), šiuo metu – solo muzikantas, aktorius, fotografas ir prodiuseris (dalyvavo įrašant visus grupės „Foje“ albumus), prodiusavo grupės „Mano Juodoji Sesuo“ albumą „Bellamy“ (1996 m.), pirmus du „Sel“ albumus, „Naktinių personų“ „Muzika ir Daugiau“, Jurgos Šeduikytės „Aukso pievą“ bei daugybę kitų albumų.

Nors Andrius Mamontovas retai viešai išsako savo poziciją įvairiais politiniais ar visuomeniniais klausimais, dainininkas nebuvo abejingas vykstantiems įvykiams. 1989 m. su tuometine savo grupe „Foje“ dalyvavo Roko Marše, muzikos festivalyje, rėmusį Lietuvos nepriklausomybę, vykstant kruviniesiems sausio įvykiams 1991 m. budėjo prie Vilniaus televizijos bokšto.

2008 m. išleido albumą „Geltona. Žalia. Raudona“, į kurį įėjo visuomeniškumą skatinančios dainos, vasarį dalyvavo protesto akcijoje prieš „LEO LT“, kurioje atliko kūrinį „Atsibusk“. Būdamas ekologiškų (vėjo, Saulės, jūros bangų) energijos šaltinių šalininkas, 2012 m. prieš pat referendumą dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos įkėlė ilgesnės nei minutės trukmės vaizdo įrašą, kuriame pasisakė prieš VAE.

Nors Andriaus Mamontovo dainų tekstuose neretai paliestos Amžinybės, Dievo ir kitos egzistencinės temos, dainininkas prisipažino kritiškai vertinąs religijas. Daug kritikos religijai išsakoma 2011 m. išleisto albumo „Elektroninis dievas“ kūriniuose. Kita vertus, Mamontovas prisipažįsta jaučiąs prielankumą budizmui ir senajam baltų tikėjimui.