Kai manęs paklausia, kas iš sutiktų garsenybių paliko didžiausią įspūdį, nedvejodama atsakau: Annette Bening. Man visuomet patiko jos atliekami vaidmenys ir darbas ekrane – nuoširdžiai manau, kad ši aktorė viena geriausių šiandien vaidinančių. O kai sutikau šią moterį gyvai, supratau, kad ji dar šaunesnė, nei visad maniau. Visą laiką svajojau Annette Bening pasakyti, kad, mano nuomone, ji viena iš keleto šių dienų Holivudo aktorių, primenančių aukso amžiaus kino žvaigždes. Sunku pasakyti, kodėl man susidaro toks įspūdis. Galbūt – dėl karališkos jos laikysenos, o gal dėl kalbėjimo manieros. Aktorė nėra šaltas žmogus, veikiau atvirkščiai – jos juokas šiltas ir nuoširdus, su ja be galo malonu kalbėtis ir dar maloniau jos klausytis. Kuo daugiau apie tai galvoju, tuo labiau įsitikinu, kad šios moters balsas yra pagrindinis jos charizmos komponentas: gilus, turtingas ir elegantiškas. Jos balso galima klausytis valandų valandas – taip užhipnotizuoja. Tiesa, galbūt savo balsą A. Bening paveldėjo iš mamos, turėjusios vokalo studijų magistro laipsnį ir giedojusios daugelyje chorų.
Annette Bening tėvams šiuo metu yra 95 ir 93 metai. Jie prieš 71 metus susipažino per aklą pasimatymą ir iki šiol yra kartu. Taigi balsas nėra vienintelis dalykas, kurį mama dukrai perdavė. Mat gebėjimas išlaikyti ilgą santuoką – dar vienas. Annette Bening vyras Warrenas Beatty taip pat yra aktorius, seniau buvęs geidžiamiausiu Holivudo jaunikiu, vedęs savo išrinktąją tik sulaukęs 55 metų. Jis geriausiai žinomas dėl vaidmens kultiniame kino filme „Boni ir Klaidas“. Nors pati pora susipažino kino juostos „Bagsis“ filmavimo aikštelėje. W. Beatty įkūnijo iš tiesų egzistuojantį mafiozą, kuris įsimyli tiesmukišką kylančią žvaigždę, o šią vaidino A. Bening. Beje, šio kino filmo scena, kuomet du herojai pirmąsyk vienas kitą pamato, yra bene labiausiai šiurpuliukus kelianti romantiška scena kino filmų istorijoje. Ir taip yra, matyt, ne veltui – juk vaidyba persipynė su realybe: abu jau iš tiesų vienas kitam juto simpatiją. Šiemet A. Bening ir W. Beatty atšventė trisdešimtąsias gyvenimo kartu metines, užaugino keturis vaikus. Paklaustas, kokia jų ilgos ir sėkmingos santuokos paslaptis, Warrenas Beatty atsako paprastai: „Tiesiog Annette Bening yra tobula.“
Sunku su juo nesutikti. Ši moteris išties tobula. Ir ne tik kaip moteris, bet ir kaip aktorė, o tai įrodo jai patikėti tokie klasikiniai vaidmenys, kaip Lady Macbeth bei Eliza Doolittle. Tiesa, A. Bening aktorystės kino industrijoje kelią pradėjo ganėtinai vėlai – tik būdama trisdešimties metų. Prieš tai ji buvo Brodvėjaus aktorė, sykį nominuota „Tony“ apdovanojimui. Visai netrukus po šio įvykio, 1987 m., A. Bening pasiūlytas debiutinis vaidmuo komediniame kino filme „Puikios atostogos“. Aktorė vaidino kartu su Danu Aykroydu, geriausiai žinomu už vaidmenį garsiųjų „Vaiduoklių medžiotojų“ komandoje.
Annette Bening karjera išties įspūdinga net nepaisant fakto, kad aktorei teko atsisakyti nemažai vaidmenų dėl nėštumų. Štai kad ir Moters katės vaidmuo, kuris, A. Bening jo atsisakius, atiteko Michelle Pfeiffer. Vienas ryškiausių Annette Bening vaidmenų yra nelaimingos Kevino Spacey personažo žmonos kino juostoje „Amerikos grožybės“, už kurį aktorė buvo nominuota „Oskarui“. Jei prisimenate sceną, kai moteris sau pakartotinai skelia antausius, idant susikauptų, sutiksite, kad sunku nepajusti skausmo. O štai kino juostoje „Amerikos prezidentas“ aktorės įkūnyta herojė buvo labai romantiška ir neįtikėtinai žavinga. Verta prisiminti ir „Meilės istoriją“, kurioje Annette Bening vaidino kartu su savo vyru: nors šis filmas nesulaukė tokios finansinės sėkmės, kokios buvo tikėtasi, Amerikos publika šiuo lengvu, melancholišku filmu gėrisi lig šiol. O mano nuomone, vaidmuo kino juostoje „Būti Julija“ Annette Bening tiko labiausiai iš visų atliktų. Šis filmas paremtas Williamo Somerseto Maughamo romanu „Teatras“, aktorė jame vaidino teatro divą Julią Lambert, kuri įtūžta dėl mylimojo egoistiškumo ir siekia atkeršyti jam bei jo naujai širdies draugei. Atrodo, lyg vaidmuo parašytas specialiai A. Bening, kadangi ji tokia pati, kaip ir herojė: diva, jautri ir gležna, tačiau nebijanti už save pakovoti.
Annette Bening vaikai jau užaugo, tad moteris vis dažniau pasirodo didžiuosiuose ekranuose. Visai neseniai ji atliko valdingos, pasiturinčios motinos vaidmenį Kenneth Branagh kino juostoje „Mirtis ant Nilo“. Jau netrukus išvysime jos darbą ir minėtoje komedijoje „Jerry and Marge Go Large“. Tai tikra istorija paremtas filmas, kuriame A. Bening atlieka paprastos pensinio amžiaus žmonos vaidmenį. Aktorė vaidina kartu su kultinio serialo „Bręstantis blogis“ žvaigžde Bryanu Cranstonu, kurio personažas atranda skylę vietinės loterijos taisyklėse ir, tuo naudodamasis devynerius metus, laimi 26 milijonus JAV dolerių.
Niekada nepamiršiu, kaip 2019 m. sutikau Annette Bening Toronto kino festivalyje. Ji vilkėjo nuostabiai gražų juodą „Dolce & Gabbana“ švarką, kuris jai tiko lyg nulietas, o kaklą puošė pakabutis su juoda gulbe. Šis pakabutis – tai vyro dovana, parinkta visai neatsitiktinai. Juk būtent gulbės pasirenka partnerį visam gyvenimui. A. Bening prisipažino: „Kai žiūriu į moteris, kurios man patinka ir kurioms yra 50, 60, 70, 80 ar net 90 metų, visuomet pagalvoju, kad būtent tokia ir būsiu. Senti aš ne bijau, o noriu.“
Apie aktorystę
Būdama 19-os įstojau mokytis į bendruomenės kolegiją San Diege. Tuo metu manęs visai neviliojo kino filmai, o apie pačią industriją neišmaniau ničnieko. Augau šiltnamio salygomis, mano mokslai kainavo dolerį už dalyką. Dabar, man regis, siekiama mokslą bendruomenės kolegijose padaryti nemokamą. Po teisybei, nežinau, ar pavyks. Man labai patiko studijuoti, patiko nedidukas teatras kolegijoje, jo veiklą prižiūrėjo du vyrukai, o su vienu jų, Woody, esame draugais ligi šiol. Antrojo tarp mūsų jau nebėra... Jiedu statė spektaklius ir aš pabandžiau vaidinti. Taip susipažinau su aktorystės menu, esu jiems už tai dėkinga. Pamenu, kaip ėjau pažiūrėti spektaklio „Persona“ menų teatre. San Diege tuo metu veikė keli nedidukai teatrai ir šis spektaklis bei Liv Ullmann ir Bibi Andersson vaidyba mane išties pakerėjo. Pradėjau šiomis aktorėmis domėtis plačiau. Skaičiau interviu su jomis, viešumoje pasakytas mintis, net jų knygas. Vieną citatą sau kartoju ir šiandien: „Aš turiu dirbti dėl to, ką laikau tiesa, ir publika tai pajus.“
Apie muzikos svarbą
Mano mama Ajovoje įgijo vokalo studijų magistro laipsnį. Jos balsas buvo nuostabus ir ji nuolat giedodavo įvairiuose choruose. Kol augau, visą savo gyvenimą buvau apsupta jos dainų. Mama dainuoja ligi šiol, tačiau viešai dabar jau dažniausiai tik draugų ir kolegų laidotuvėse. Ji tikrai puiki dainininkė didele širdimi. Būtent tokia moteris mus užaugino ir tai – labai daug. Pamenu, ji visuomet dainuodavo per šeimos šventes, giminių ar draugų susibūrimus. Kartais kas nors jai akompanuodavo vienu ar kitu muzikos instrumentu. Tai sukuria ypatingą nuotaiką. Daugelis tėvų mano, jog turi prisijaukinti šiuolaikines dainas, kad rastų kalbą su savo vaikais, tačiau tai ne visai tiesa. Mano vaikai klausosi Brodvėjaus spektaklių muzikos, o ją transliuoja radijas. Nežinau, ar jūs tebeklausote radijo, bet mes klausomės, ir tai puikus kasdienis fonas namuose. Kartais radijo klausausi ir automobilyje, o skambant kai kurioms melodijoms net sustoju šalikelėje, nes muzika mane taip paliečia, jog imu kukčioti ir ašaroti.
Apie karjerą kino industrijoje
Kai nusprendžiau, kad norėčiau pamėginti vaidinti kino filme, manau, jau studijavau kolegijoje. Nors labiausiai norėjau būti klasikine aktore ir vaidinti scenoje. Miestelio konservatorijoje turėjome repertuarų kompaniją. Aš domėjausi teatru, eidavau į spektaklius ir jaučiausi žinanti, kad viskas, ko noriu, tai pati vaidinti scenoje. Man patinka romanai, dramatiška literatūra, pagal kurią statomi klasikiniai spektakliai – jie sužadina tiek žiūrovų intelektą, tiek ir emocijas. Pamenu, kaip pirmąsyk nuėjau pažiūrėti filmą. Neturėjau didelių lūkesčių, galvojau, „na, kažkas ir tai turi daryti“. Svarsčiau, ar galėčiau aš, tačiau mano dantys nebuvo sudygę taisyklingai. Sykį, kai su reikalais buvau nuvykusi į Los Andželą, kažkas davė pastabą, kad turėčiau susitvarkyti dantis. Taigi, tuo metu tiesiog vaidinau teatre ir jaučiausi dėl to labai laiminga.
Vis dėlto teatrai San Diege buvo nedidukai, o vaidyba buvo mano svajonė, tad nutariau vykti į Niujorką ir dalyvauti atrankose. Tikėjausi gauti vaidmenį kokiame nors dideliame spektaklyje, svajojau, kad mane ant scenos matys daugybė žmonių. Vaikščiojau į daugybę atrankų ir kino filmuose pradėjau vaidinti tarsi savaime. Man pačiai dėl to buvo šokas (juokiasi). Puikiai sekėsi, tad pradėjau dirbti darbą, kuriame iki tol savęs nė nemačiau. Kas kartą eidama į atrankas ar gaudama naują vaidmenį tai priimdavau kaip iššūkį. Sunku net paaiškinti, ką tuo metu jaučiau. Manau, kad man tiesiog pasisekė – fortūna buvo mano pusėje. Ir aš ta sėkme mėgavausi. Man labai patinka mano darbas ir kuo labiau senstu, tuo laisvesnė kino aikštelėje jaučiuosi. Laisvesnė jaučiuosi ir bendraudama su žurnalistais, nors seniau to nebūdavo. Dabar manau, kad jeigu kažką darydamas nesijauti gerai, turi kažkokią problemą (juokiasi).
Apie mėgstamiausią aktorių
Humphrey Bogartas yra vienas mano mėgstamiausių aktorių. Profesiniais sumetimais visai neseniai peržiūrėjau išties nemažai filmų, kuriuose jis vaidino. Mane šis aktorius labai žavi. Jis patiko ir žiūrovams. Ar jums kada teko užstrigti valandų valandas vieną po kito peržiūrint interviu su senaisiais aktoriais vaizdo įrašų platformoje „Youtube“? Labai nuostabų interviu iš H. Bogarto ėmė Davidas Nivenas. Akivaizdu, kad šis JAV aktorius buvo nuostabus žmogus, nuostabus vyras, nuostabus aktorius ir žmonės jį labai mylėjo. „Vienišoje vietoje“ – nuostabus filmas ir Humphrey Bogartas savo vaidmenį jame atlieka tiesiog nuostabiai. Visgi, nepykite, geriausias aktorius yra mano vyras (juokiasi).
Apie meną ir politiką
Esu optimistė: tikiu, kad tai mums daro gerą įtaką. Kaskart eidama žiūrėti filmą ar spektaklį tikiu, kad mano viduje kažkas nutiks ir aš pasikeisiu – iš kino ar teatro salės išeisiu tapusi kitokiu žmogumi. Žinau, kad šiais laikais tai labai reta, bet norėčiau daryti prielaidą, kad daugeliui taip ir nutinka. Noriu jaustis kaip skaitydama gerą knygą – užėjai į salę, tave įtraukė, visas gyvenimas liko kažkur užnugaryje. Tikrai tikiu, kad geras filmas, geras politinis filmas gali daryti įtaką. Mano vyras filmavosi išties geruose politiniuose kino filmuose. Jam pavyksta vaidinti tiek su humoru, tiek ir labai rimtai. Labai tai vertinu ir gerbiu. Mūsų šeima labai domisi politika. Manau, kad tai – šaunu.
