Už įstatymo projektą balsavo 74 parlamentarai, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Justas Džiugelis, raginęs palaikyti įstatymo projektą, pabrėžė, kad, priėmus įstatymo projektą, būtų atkurta istorinė neteisybė dėl Lietuvai nusipelniusio žmogaus.

„Jis (Vytautas Landsbergis – ELTA) atvedė mus čia – į parlamentą, kad turėtumėme teisę kalbėti ir išreikšti savo nuomonę tiek už, tiek prieš. Šios diskusijos tęsiasi jau ne pirmus metus ir tikrai nereikia kalbėti, kad kažkas stumia buldozeriu. Tiesiog mes šiandien turime priėmimo stadiją ir tikrai kviečiu atkurti šią istorinę neteisybę žmogui, nusipelniusiam mūsų valstybei ir visiems mums“, – kalbėjo J. Džiugelis.

Opozicinės partijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas taip pat paragino pripažinti faktus, nes, anot jo, Lietuva yra įstrigusi istorijoje.

„Aš nuo praėjusios kadencijos nuosekliai rėmiau šią idėją, nes mes esame įstrigę istorijoje ir laikas pripažinti faktus ir kurti valstybę, kurios tikėjosi tos kartos lyderiai, kūrėjai ir visuomenė. (...) Sutikime, kad mes turime savo tautoje lyderių, kurių niekas negali ištrinti“, – sakė V. Bakas.

Dalis opozicijos įstatymo projekto ragino nepalaikyti: bandome prasistumti istorijos klastojimą

Opozicijai priklausantys politikai prieš balsavimą vardino ne kartą išsakytus argumentus, kodėl valstybės vadovo statusas V. Landsbergiui neturėtų būti suteiktas. Lietuvos regionų frakcijai priklausanti Agnė Širinskienė piktinosi tiek būdu, kuriuo nuspręsta klausimą įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę, tiek apskritai pačiu sumanymu dėl statuso suteikimo.

„Skaudu yra tai, kad mes tokiais balsavimais ir tokiu buldozeriu, iš esmės klastojant komiteto išvadą ir išvadų rengėjų nuomonę, bandome prasistumti istorijos klastojimą. Bandome priskirti žmogui, kuris nebuvo vadovas, iš esmės vadovo funkcijas“, – sakė A. Širinskienė.

„Valstietis“ Jonas Jarutis antrino buvusiai bendrapartietei ir taip pat piktinosi, kad, pasak jo, valdantieji skubotai ir pasalūniškai į paskutinį Seimo posėdį įtraukė klausimą dėl valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui.

„Tai, kokiu būdu stumiamas balsavimas dėl šio klausimo, neišeina pasakyti keliais žodžiais. Niekas neprieštaraus, kad ponas Vytautas Landsbergis atliko mūsų istorijoje didžiulį vaidmenį atkuriant nepriklausomybę ir kuriant valstybę... Bet man yra aišku, kad prezidentas yra tautos išrinktas prezidentas. Man prezidentas yra Algirdas Mykolas Brazauskas, Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė, netgi Rolandas Paksas, kuris buvo nušalintas. Bet jis buvo rinktas pagal mūsų Konstituciją. Tad tas pasalūniškas įdėjimas į darbotvarkę likus kelioms valandoms iki posėdžio...“, – minties neužbaigdamas piktinosi J. Jarutis. Galiausiai jis pažymėjo, kad klausimo įtraukimas į darbotvarkę trukdys pasirašyti partijoms ruošiamus susitarimus dėl krašto gynybos ir užsienio politikos.

„Šie veiksmai tikrai neprideda partijų noro šių susitarimų pasirašyti“, – sakė J. Jarutis.

Seimas nepritarė Seimo nario Petro Gražulio siūlymui Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti imperatoriaus statusą. Mat, paragino valdantieji, nevertėtų tyčiotis iš svarbių įstatymų projektų.

ELTA primena, kad išvakarėse į paskutinį pavasario Seimo sesijos posėdį valdantieji įtraukė įstatymo projektą, kuriuo numatoma suteikti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą. Seimo pirmojo vicepirmininko Jurgio Razmos teigimu, sprendimas įtraukti kontroversiškų parlamentarų nuomonių sulaukusį klausimą buvo priimtas siekiant įtraukti visus įstatymo projektus, kurie yra įveikę svarstymo stadiją.

Nuogąstaudami opozicijos nariai, kad valdantieji klausimą dėl vadovo statuso sugalvojo įtraukti vėlyvą trečiadienio vakarą, inicijavo klausimo išbraukimą iš darbotvarkės, tačiau valdantieji priekaištus atmetė ir klausimas darbotvarkėje liko.

Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu klausimo priėmimas buvo atidėtas pusvalandžio pertraukai.

Projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, parengė ir parlamentarams praėjusių metų birželio mėnesį svarstyti pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė bei konservatorė Paulė Kuzmickienė.