„Sunkesnio tiesioginio eterio tikriausiai niekada neturėsiu. Kaip ir paskutinių dienų, kai lauki neišvengiamo.

Bet gyvenimas yra ironijos meistras. Kai mūsų triumfo akimirką šalia gulinčiame telefone įsižiebia skambutis, į kurį aš negaliu atsiliepti, nors ir žinau, ką jis reiškia. Tik Fredis buvo teisus – „show most go on“.

Mano Tėtis šį vakarą išėjo, mano užsispyręs kuršis po neįtikėtinos kovos viduje pasakė „užteks“ ir iškeliavo į paskutinį plaukiojimą.

Nereikia užuojautų, nereikia liūdesio, tik vieno kito balto žiedo. Kur ir kada atsisveikinsim, parašysiu atskirai“, – rašė A. Tapinas.

L. Tapinas yra dirbęs laikraščio „Sportas“, žurnalo „Švyturys“ korespondentu. Nuo 1971 metų jis dėstė Vilniaus universitete, 1984-1991 metais buvo Radijo ir televizijos žurnalistikos katedros vedėjas, 1990-1992 metais vadovavo Lietuvos radijo ir televizijos valdybai, 1992–1995 metais ėjo LRT generalinio direktoriaus pareigas.

L. Tapino iniciatyva Vilniaus universitete (VU) įsteigtas Žurnalistikos institutas, jis dalyvavo steigiant VU Komunikacijos fakultetą. 1995 metais L. Tapinas įkūrė Lietuvos žurnalistikos centrą, buvo jo direktorius. 1996–1998 metais jis buvo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas.