Lionginas Abarius gimė 1929 08 08 Zarasų apskrityje. Nuo 1946 m. vargonininkavo Avilių parapijos bažnyčioje (Zarasų apskr.). 1948–56 skudučiavo ir dainavo J. Švedo įkurtame dainų ir šokių ansamblyje (dabar Lietuva). 1956–62 m. dėstė Vilniaus J. Tallat Kelpšos muzikos technikume. 1958 m. baigė Lietuvos konservatoriją. 1959–72 ir 1981–2001 m. dėstė Lietuvos muzikos akademijoje (iki 1992 m. Lietuvos konservatorija), 1988–95 m. Choro dirigavimo katedros vedėjas; profesorius (1991). Nuo 1960 m. buvo Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas. 1963–81 m. Lietuvos radijo ir televizijos mišraus choro vadovas.

Išleido giesmių ir mišių rinktinę Iš Tavo rankos, Dieve (1997), romansų rinktinę Ne vieną sutemą lydėjau (2007), Spalvų abėcėlė vaikų chorui (L. Vasiliauskaitės eilės, 2009). Apie L. Abarių sukurta dokumentinė apybraiža Dainos galia (2018, scenarijaus autorė ir režisierė R.Aleknaitė-Bieliauskienė).

Sukūrė mišias Dieve, globok Lietuvą (1991), Dieve, globok jaunimą (1994), Gedulingas mišias (1996), Mažąjį Requiem (pagal A. Vitkausko žodžius, 1989), oratoriją Didelė aisčių žemė (1999), kantatą Kristui gieda Lietuva (2000; abiejų B. Brazdžionio žodžiai), poemas Eglė moterų chorui (H. Čigriejaus žodžiai, 1977) ir Nuo Birutės kalno mišriam chorui ir vargonams (Maironio žodžiai, 1979), solo ir choro dainų, giesmių, harmonizavo lietuvių liaudies dainų, rašoma visuotinėje ietuvių enciklopedijoje.

Lionginas Abarius apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1995), Vyriausybės kultūros r meno premija (2015).