V. Čmilytė-Nielsen: moterys lyderės gali paskatinti valstybes teikti daugiau pagalbos Ukrainai

Tarptautinė bendruomenė privalo intensyviau spręsti humanitarines problemas, susijusias su nuo karo Ukrainoje bėgančiais jos gyventojais, o tai gali paskatinti moterys lyderės, sakė Lenkijoje viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, susitikusi su septynių Europos Sąjungos (ES) parlamentų pirmininkėmis bei Ukrainos ir Europos Parlamentų pirmininkų pavaduotojomis.

„Lenkija greitai ir efektyviai sureagavo į situaciją pasienyje, o paramai teikti mobilizavo Vyriausybės, vietos savivaldos ir bendruomenių jėgas. Lietuva taip pat tiek valstybiniu lygiu, tiek privačiomis iniciatyvomis, bendradarbiaudama su Lenkija, teikia visapusę pagalbą karo pabėgėliams. Prisideda ir kitos ES šalys. Vis dėlto humanitarinė krizė yra didžiulė, nuo karinio konflikto bėga jautriausi visuomenės nariai – moterys, vaikai ir vyresni žmonės. ES gali ir turėtų dar intensyviau spręsti šį klausimą. Esu įsitikinusi, kad moterys lyderės gali paskatinti daugiau valstybių įsitraukti į vieningą, koordinuotą pagalbos modelį“, – sako V. Čmilytė-Nielsen apie Lenkijos Respublikos Seimo maršalkos Elžbietos Witek iniciatyva surengtą ES valstybių parlamentų pirmininkių susitikimą.


Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Austrijos, Belgijos, Kipro, Čekijos, Ispanijos parlamentų vadovės, taip pat Ukrainos ir Europos Parlamentų pirmininkų pavaduotojos nuvyko į Lenkijos ir Ukrainos pasienyje esančius Chelmo pabėgėlių centrą „Lwowska“ ir humanitarinės pagalbos centrą „Ptak“, susitiko su pasienio apsaugos tarnybos atstovais, bendravo su ukrainiečiais, daugiausia moterimis ir vaikais, kurie bėga iš karo zonos.


„Apsilankiusios pasienyje įsitikinome, kad situacija sudėtinga, tačiau dedamos visos pastangos padėti nuo karo priverstiems bėgti ukrainiečiams. Pamatėme, kokių iššūkių kyla pabėgėlius priglaudusioms šalims. Juk svarbu ne tik patenkinti tų žmonių socialinius, edukacinius, ekonominius poreikius, užtikrinti orias gyvenimo sąlygas, padėti integruotis į darbo rinką ir visuomenę. Kartu tenka organizuoti sunkiomis ligomis sergančių vaikų gydymą, teikti emocinę, psichologinę, medicininę ir kitą paramą prievartą patyrusioms moterims. Taigi išties didelis krūvis vienai šaliai, todėl jau dabar Lenkijai reikia koordinuotos kitų valstybių pagalbos“, – įsitikinusi Seimo pirmininkė.


Kartu V. Čmilytė-Nielsen priduria, kad šis susitikimas dar kartą patvirtino, kad Ukrainai išties reikia kuo greičiau suteikti ES kandidatės statusą, privalu toliau teikti visapusę paramą ir galvoti apie dar griežtesnes sankcijas Rusijai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis