„Vienas iš pirmųjų veiksmų, kuriuos atlikau prasidėjus karui, tai nuėjau į vieną namo kambarių, kur sudėti mūsų dokumentai ir pasižiūrėjau, ar vaikų pasai galioja, nes pandemijos metu niekur nekeliavom, tad maža ką... Tuomet ramiai juos pasidėjau ir susitikau su šeimos nare, kuri amerikietė. Tai buvo labai stiprus susitikimas, pradėjau kalbėti, man pradėjo kauptis ašaros, sakau: „Suprantu, kad tu esi amerikietė, ir neprivalai čia būti, bet gal tuomet gerąja prasme tave išnaudokim: aš tikiuosi, kad tu pasiimsi mūsų vaikus...“. Mudvi paverkėm prie pietų stalo, tada susiorganizavau bent tris kryptis mūsų vaikams ir užsirašiau į Šaulių sąjungą“, – sunkiai tramdydama ašaras jau šį pirmadienio vakarą LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ pasakos renginių organizatorė Agnė Grigaliūnienė.
Moteris sutiks pasidalinti, ką reiškia su karo pabėgėliais dalintis ne tik namais, bet ir viskuo, ką turi. Pastarąjį mėnesį savo sodyboje Ignalinoje savaitgalius Agnė leidžia ne tik su pačios, tačiau ir, kaip pati sako, savo ukrainietiška šeima. Moters sodyboje glaudžiasi Ukrainos režisierės Irynos Cylik ir lietuvės prodiuserės Giedrės Žickytės filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ herojė Ana Gladkaja kartu su penkiais savo vaikais ir sūnėnu.
Ką reiškia sąvoka karo pabėgėlis, ką tokie žmonės išgyveno, ką matė ir patyrė, pasak Agnės neįmanoma iki galo suprasti net mėnesį pabendravus ir praleidus su jais kiekvieną savaitgalį, tačiau tai galimybė labiau suvokti kas yra griaunanti karo jėga. „Tie žmonės atvažiavo į mūsų namus, ir vienas pirmųjų dalykų, kuriuos jie padarė – įsivertino namų ir aplinkos saugumą. Jie iškart apsvarstė, kad jei kiltų karas, šie namai saugūs, nes yra kelias į mišką, vandens kelias... Klausiau ir man pūtėsi akys, nes apie tai nė vienas mūsų iki šiol negalvojom“, – pasakos Agnė.
Tuo metu 54-erių dainininkas Andrius Mamontovas pasakos, kad nepaisydamas nuovargio po neseniai didžiuosiuose šalies miestuose vykusių koncertų „Kitoks pasaulis“, netrukus ruošiasi sėsti prie automobilio vairo ir būti vairuotoju ukrainiečiams, bėgantiems nuo karo. „Baisiausia turbūt būtų tik sėdėti ir žiūrėti žinias, tada turi tik stresą ir išlenda visos baimės, kaip čia bus, o padedant, darant pagal kiekvieno mūsų galimybes, grįžta gyvenimo prasmė“, – teigs A. Mamontovas.
Dainininkas sunkiai rinks žodžius, paklaustas, ką mano apie vis dažniau girdimus pasvarstymus, kad lietuviai per daug padeda ukrainiečiams, kad turėtų labiau rūpintis savais, o ne svetimais, juolab, kad karas Ukrainoje neturi nieko bendro su Lietuva. „Šitie žmonės yra paveikti rusų propagandos, būkim tiesūs. Tai yra rusų propaganda. Juos reiktų atjungti, blokuoti“, – sakys A. Mamontovas.
Apie tai, kaip garsūs žmonės prisideda padėdami Ukrainos pabėgėliams ir kaip kiekvienas mūsų gali prisidėti prie pagalbos jiems – jau šį pirmadienio vakarą, 20 val., tik per LNK.