Apie tai, kaip tiesiami bendradarbiavimo tiltai tarp bendrą istoriją ir kultūrinio paveldo tradiciją turinčios Lietuvos ir Ukrainos, kokios įdomios, tačiau ir didžiulę atsakomybę turinčios ambasadoriaus pareigos, kaip sekasi dirbti diplomatinį darbą Lietuvoje, kalbėjome su Ukrainos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi J. E. Volodymyru Yatsenkivskyi, Lietuvoje reziduojančiu beveik šešerius metus, nuo 2016 m. sausio 14 d.
Ukrainos ambasada įsikūrusi gražiame kultūros paveldo pastate ramioje Teatro gatvėje Vilniuje. Čia, į kur atvyksta iš savo jaukių namų, ambasadoriaus kaskart laukia įtempta darbotvarkė – nuolat vykstantys susitikimai, priėmimai, posėdžiai, sprendžiami Ukrainai svarbūs įvairių sričių klausimai.
„Tapdamas diplomatu, įgijau galimybes ir priėmiau įsipareigojimus atstovauti Ukrainai siekiant jos užimamų pozicijų supratimo ir paramos bei derinant įvairius projektus su kitų šalių atstovais. Man ne mažiau svarbu, kokioje šalyje bedirbčiau, nutiesti kiek galima daugiau bendravimo tiltų tarp žmonių. Lietuvoje su geranoriškais žmonėmis tuos tiltus tiesiame tikrai sėkmingai“, – sako jis. Nenuostabu, nes, nepaisant solidžios diplomatinio darbo praktikos ir einamų pareigų, ambasadorius Volodymyras Yatsenkivskyi – ne tik lengvos komunikacijos dovaną turinti, bet ir labai charizmatiška, nuoširdi, paprasta, šilta, tolerantiška asmenybė, randanti bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis.
Ambasadorius pažymi, kad jam, kaip diplomatui, labai svarbu, jog sėkmingai plėtotųsi Ukrainos ir Lietuvos bendradarbiavimo ryšiai įvairiose srityse. Diplomatas įsitikinęs, kad ta sėkmė užkoduota bendroje net LDK laikus siekiančioje mūsų valstybių istorijoje, bendrai kovojant ir padedant vieni kitiems kovose už Lietuvos ir Ukrainos nepriklausomybę. Jis prisipažįsta, kad yra didelis Lietuvos mylėtojas ir mūsų šaliai jaučia ypatingus sentimentus, o dalyvaudamas įvairiuose susitikimuose, stengiasi bent keletą sakinių pasakyti lietuviškai.
J. E. Ambasadoriau, kiek metų dirbate diplomatinį darbą? Kuriose šalyse teko darbuotis prieš tampant Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje?
Diplomatinėje tarnyboje turiu didelę praktiką – dirbu nuo 1992-ųjų. Dirbdamas Užsienio reikalų ministerijoje Ukrainoje, skirtingu metu ėjau įvairias pareigas: buvau Užsienio reikalų ministerijos Spaudos centro vadovu, vadovavau Informacijos departamentui, buvau Užsienio politikos departamento spaudos sekretoriumi, vadovavau Dvišalių santykių su Vakarų Europos šalimis, Kultūrinio ir humanitarinio bendradarbiavimo bei santykių su užsienyje gyvenančiais ukrainiečiais departamentams, dirbau Ginklų kontrolės ir nusiginklavimo, taip pat dvišalių santykių su Europos ir Amerikos šalimis departamentų vadovų pavaduotoju.
Pirmoji mano komandiruotė 1992 m. į Ukrainos diplomatinę atstovybę užsienyje buvo tarnyba Ukrainos ambasadoje Lenkijoje. Būtent nuo to savo diplomatinę misiją ir pradėjau. Prieš atvykdamas į Lietuvą kaip Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius turėjau galimybę dirbti mūsų ambasadose Italijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur abiem atvejais dirbau ambasadoriaus pavaduotoju, taip pat buvau laikinuoju savo valstybės patikėtiniu šiose dviejose šalyse. Dar vieną diplomatinę kadenciją buvau Ukrainos generaliniu konsulu Milane.
Papasakokite apie savo gimtinę. Kur mokėtės, kur dirbote prieš tapdamas diplomatu?
Gimiau ir užaugau Kijeve – mieste, kurį labai myliu ir kurio, kad ir kur būčiau, labai ilgiuosi. Kadangi darbas ambasadoje labai intensyvus ir turi savų ypatumų, gimtinę, deja, pavyksta aplankyti tik per atostogas arba tada, kai būnu komandiruotėje. Didžiuojuosi savo gimtuoju miestu, turtinga jo senovės istorija. Įdomiai, kaip man atrodo, neįprastai ir labai reikšmingai Kijevą apibūdino vieno labai autoritetingo amerikiečių politologo žodžiai, kuriuos jis pasakė per mūsų susitikimą 2002 m. Vašingtone po pirmo savo apsilankymo Ukrainos sostinėje: „Jei kas nors paprašytų manęs išvardyti šalių, kurios nėra Europos Sąjungos ar NATO narės, miestus-sostines ir jei aš, – pabrėžė jis, – iš anksto nežinočiau atsakymo, niekada nepasakyčiau, kad tarp jų yra Kijevas.“
Kijeve baigiau vidurinę mokyklą, kurioje nuo pat pirmos klasės mokiausi anglų kalbos. Man pasisekė studijuoti Kijevo Taraso Ševčenkos universitete, kuriame baigiau filologijos fakultetą. Baigęs studijas universitete, prieš pradėdamas dirbti Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje, dėsčiau Kijevo politechnikos institute, jame taip pat ėjau KPI dekano pavaduotojo darbui su užsienio šalių studentais pareigas. Vadovavau skyriui, kuriame būdavo ruošiami studentai iš užsienio šalių.
Kiek Ukrainos ambasadoje Vilniuje darbuotojų, kiek iš jų yra moterų?
Mūsų ambasada pagal darbuotojų skaičių yra maža. Tačiau pusė mano komandos yra moterys. Esu tikras, kad jūsų leidinio skaitytojoms ir skaitytojams bus įdomu sužinoti, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje sukurta Lyčių lygybės komisija, kuriai vadovauja ministras Dmytro Kuleba, o vienas iš jo veiklos prioritetų – vyrų ir moterų lygių galimybių užtikrinimas diplomatinėje tarnyboje. Užsienio reikalų ministerija tapo pirmąja iš Ukrainos valstybinių institucijų, kuri, prisijungusi prie tarptautinio judėjimo už lyčių lygybę „HeForShe“, atliko moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių užtikrinimo auditą, siekdama įvesti lyčių lygybę į departamento vidaus politiką, tam tikrus procesus ir struktūras ministerijos lygmenyje, į jos padalinių, užsienyje esančių institucijų ir atskirų tarnautojų darbą.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos lyčių lygybės iniciatyva siekiama skatinti moterų lyderystę diplomatinėje veikloje, ji skirta moterims diplomatėms įgalinti dalyvaujant ir priimant politinius sprendimus. Lyčių lygybė yra pagrindinis Europos Sąjungos principas ir neatsiejama ES pagrindinių teisių chartijos dalis. Ukraina įsipareigojo įgyvendinti pagrindinius tarptautinius lyčių lygybės užtikrinimo standartus, taikydama integruotą požiūrį į institucinių suvaržymų, įskaitant diplomatinę tarnybą, įveikimą.
Tolesni veiksmai šioje srityje apima Užsienio reikalų ministerijos moterų diplomačių asociacijos darbo pradžią, mentorystės instituto įvedimą, įtraukiant lyčių perspektyvas į įdarbinimo ir paaukštinimo procesą. Sąrašas šalių, kuriose šiandien Ukrainos ambasadoms vadovauja dailiosios lyties atstovės, liudija apie tikrąjį ir nepaprastai svarbų jų vaidmenį Ukrainos diplomatijos srityje. Šiame sąraše yra Vengrija, Estija, Airija, Jordanija, Šiaurės Makedonija, Marokas, Meksika, Pietų Afrika, Portugalija, Singapūras, JAV, Suomija. Nuolatinei Ukrainos atstovybei JT biure ir kitoms tarptautinėms organizacijoms Ženevoje taip pat vadovauja ponia ambasadorė, kaip ir Ukrainos misijai NATO Briuselyje. Pridursiu, kad ir Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmojo pavaduotojo pareigas eina moteris.
Kaip apibūdintumėte Lietuvos ir Ukrainos santykius šiuo metu, kas mūsų tautas jungia?
Mūsų šalys yra strateginiai partneriai. Tai savo ruožtu reiškia požiūrių bendrumą, bendras vertybes, bendrus interesus, nepaisant to, kokie klausimai mūsų darbotvarkėje būtų. Negaliu įvardyti nė vieno klausimo, į kurį turime skirtingus požiūrius.
Kalbant apie tautas, turėčiau duoti atskirą interviu, kad galėčiau paprasčiausiai apibūdinti, kas tiksliai mus sieja, žvelgiant į dabartį per šimtmečius susiklosčiusios istorinės praeities – norėčiau tai atskirai pabrėžti: didingos ir didvyriškos praeities, – požiūriu. Jau nekalbant apie tai, kaip neramiomis 1991 m. sausio dienomis mes kartu gynėme Jūsų iškovotą laisvę, o nuo 2014 m. Jūs nuoširdžiai palaikote mus kovoje už mūsų valstybės nepriklausomybę. Todėl, kad ir kokiu rakursu žvelgtume į dabartinius Ukrainos ir Lietuvos santykius, negaliu jų pavadinti kitaip nei draugiška, pasitikėjimo verta ir nuoširdžia partneryste.
Beje, šių metų liepą buvo patvirtinta Ukrainos užsienio politikos strategija, kurioje Lietuva minima net dešimt kartų. Manau, kad, atsižvelgiant į šio dokumento pobūdį, toks faktas nusipelno daugiau nei ypatingo dėmesio.
Be to, negaliu nepaminėti, kad Jungtinė deklaracija dėl Ukrainos ir Lietuvos strateginės partnerystės prioritetų, kurią 2019 m. pasirašė mūsų valstybių vadovai, yra skirta ištisiems penkeriems metams. Vien šio iškalbingo fakto gali pakakti, kad suprastume svarbų mūsų dvišalių santykių pobūdį visose srityse ir kryptyse.
Kokią patirtį, įgytą Lietuvoje, perduodate Ukrainai?
Lietuva yra tikra, nuoširdi strateginė Ukrainos partnerė, aktyviai besidalijanti ne tik reformų sėkmės formulėmis, bet ir atvirai pasakanti, kur ir kaip išvengti nesėkmių. Jūsų patirtis keičiant kasdienį gyvenimą į gerąją pusę nepaprastai svarbi Ukrainai. Todėl tokios patirties tyrimas, analizavimas yra vienas iš svarbiausių uždavinių mūsų ambasados darbe, bendradarbiaujant su visais atitinkamais departamentais ir organizacijomis.
Kaip vertinate Lietuvos žmonių teikiamą materialinę pagalbą ir žmogišką paramą Ukrainos žmonėms?
Esame nuoširdžiai dėkingi Lietuvai, broliškai lietuvių tautai, už viską, ką padarėte, darote ir, esu nuoširdžiai įsitikinęs, darysite ir toliau, teikdami Ukrainai tokią reikalingą ir vertingą pagalbą. Manau, kad geriausias mūsų patiriamos paramos pavyzdys yra džiaugsmingos ir dėkingos vaikų šypsenos – vaikų iš Rytų Ukrainoje, netoli fronto linijos esančios Avdijivkos miesto 2-osios vidurinės mokyklos. Juk jie šių metų rugsėjo 1-ąją atėjo į atnaujintą mokyklą, kurioje būtent Lietuvos dėka atsirado nauja mokyklinė įranga, įrengta nauja sporto aikštelė.
Taip pat norėčiau atskirai paminėti labai svarbų Lietuvos paramos elementą, susijusį su ekspertų ir techninės pagalbos teikimu, taip pat pagalba bendradarbiaujant mūsų gynybos ministerijoms. Atskirai prisiminsiu saugias vakcinas nuo koronaviruso, maloniai padovanotas Ukrainai, kaip ir daugeliui kitų Rytų partnerystės šalių. Visa tai kartu ypač vertinga, įskaitant Europos ir euroatlantinės Ukrainos integracijos kontekstą, nes būtent mūsų valstybės narystė ES ir NATO yra vienas iš daugelio mus siejančių interesų. Ypatinga padėka už tai, jog Ukrainos kariai gydosi Druskininkuose, nes tai svarbus Lietuvos ir Ukrainos draugystės liudijimas.
Jūsų parama Ukrainoje labai vertinama ir gerai žinoma bei atpažįstama, todėl esu tikras, kad daugelis ukrainiečių tvirtai tiki, jog turime bendrą sieną su Lietuva. Tai sakydami, mes nekalbame apie vienpusį kelią. Esant poreikiui, Ukraina visada pasiruošusi nedelsdama padėti Lietuvai. Atsiradus migracijos krizei Ukraina taip pat suteikė Lietuvai sustiprintą pagalbą.
Ambasadoriavimas yra ne tik diplomatinis darbas, tai ir misija puoselėti ryšius tarp savo šalies ir tos šalies, kurioje ambasadorius reziduoja. Kaip Jums sekasi tai daryti?
Esu dėkingas už tokį įdomų klausimą. Jei atvirai, anksčiau apie tai negalvojau. Ir, matyt, todėl, kad kai darai tai, kas patinka, tuo pat metu supranti, kokia tai atsakomybė, ir kai kiekvieną dieną vyksta tam tikri įvykiai, susitikimai, vizitai, derybos, tiesiog stačia galva pasineri į įvykių sūkurį. Žinoma, jaučiu didžiulę atsakomybę, nes strateginė mūsų šalių partnerystė yra tarsi tvirta žmonių draugystė. Atsižvelgiant į tai, kad strateginė partnerystė apima visus politinius lygmenis ir mūsų dvišalių santykių sritis be išimties, atsakomybės našta gali atrodyti tiesiog didžiulė.
Kita vertus, visi matome konkrečius savo darbo rezultatus, visų pirma tradiciškai didelę visų lygių politinio dialogo dinamiką, stulbinančius dvišalės prekybos rodiklius. Kartu tai yra viskas, kas mus, diplomatus, dar labiau įkvepia ir skatina, kad ir koks būtų dviejų valstybių politinės vadovybės iškeltų užduočių lygis ir mastas.
Kokius projektus tenka vystyti tarp abiejų šalių? Kiek visiems šiems dalykams, vystomiems tarp mūsų valstybių, Jūsų nuomone, pakenkė pandemija?
Manau, kad turėtume aktyviai plėtoti jau esamus Ukrainos ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo tarpregioniniu lygmeniu mechanizmus, dialogą tarp abiejų šalių verslo asociacijų ir atskirų įmonių. Verta efektyviau įgyvendinti bendrus prekybos, gamybos ir investicijų projektus energetikos, transporto ir logistikos, informacinių ir kompiuterinių technologijų, inovacijų ir pramonės bendradarbiavimo srityse, suteikiant galimybę bendrai veiklai ir didelės pridėtinės vertės produktų gamybai.
Anot ekspertų, pandemija beveik neturėjo jokios įtakos strateginiam mūsų šalių bendradarbiavimui, net priešingai, tam tikra reikšme prisidėjo prie naujų šiuolaikiškų bendradarbiavimo formų, tokių kaip aktyvus informacinių technologijų naudojimas, atsiradimo. Šiuos žodžius patvirtina faktas, kad per devynis šių metų mėnesius strateginis dialogas vyko Lietuvos ir Ukrainos prezidentų susitikimų dienomis liepos 7–8 d. Vilniuje vykusioje Ketvirtojoje tarptautinėje konferencijoje dėl reformų Ukrainoje ir „Ukraine Invest Talks“ verslo forume, atskiruose dvišaliuose Ukrainos ir Lietuvos vyriausybių ir ministerijų bei departamentų vadovų susitikimuose, šeštajame Ukrainos ir Lietuvos ekonomikos forume ir kituose verslo renginiuose, kuriuose dalyvauja Ukrainos ir Lietuvos verslo sluoksniai.
Žinau, kad ypatingą dėmesį skiriate sportui. Papasakokite apie savo iniciatyvas organizuojant „Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje taurę“, taip pat apie kitas iniciatyvas sporto srityje. Savo iniciatyvas, kurias pavyko sėkmingai įgyvendinti Lietuvoje, arba bendras iniciatyvas su lietuvių ir ukrainiečių bendruomenėmis.
Mano patirtis rodo, kad diplomatijos srityje kritikuojama ne iniciatyva, o jos nebuvimas. Tačiau svarbiausia yra tai, kad ši iniciatyva būtų labai gerai paruošta, apgalvota ir turėtų visas galimybes ateityje gyventi savo gyvenimą. Tik ta iniciatyva, kurios autorius, vaizdžiai tariant, labai greitai pamirštamas, gali išgyventi. Pristatydami iniciatyvą turite būti tikri, kad ji bus pasmerkta susilaukti visuomenės palaikymo. Tai reiškia, kad ji tikrai tarnaus visuomenei, kuriai tarnaujate jūs.
Tokia iniciatyva – tarptautinis rankinio veteranų turnyras „Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje taurė“, vykęs jau keturis kartus. Jubiliejinį, penktąjį turnyrą tradiciškai Varėnos mieste reikės sužaisti, kai tik bus galimybės. Kalbu net ne tiek apie sportą, kiek apie tai, kad reikia padėti visuomenei paremti tuos, kuriems šio turnyro reikia... Rankinio veteranams to reikia. Ir tai skatina mus – mane ir mano tikrais bendraminčiais tapusius ukrainiečių bendruomenės atstovus, Lietuvos filantropus ir vietos valdžios atstovus.
Nuo pat pradžių turnyras įgijo tarptautinio turnyro statusą, jame dalyvavo rankinio veteranai – nuo paprastų žaidimo gerbėjų iki garsiausių pasaulio čempionų – iš Lietuvos, Ukrainos, Latvijos. Taip pat laukiame dalyvaujant komandų iš Prancūzijos ir Vokietijos. Kodėl organizuoju būtent rankinio turnyrą? Todėl, kad meilė šiai sporto šakai neišblėso nuo jaunystės, kuomet pats aktyviai žaidžiau ir dalyvavau įvairiose rankinio varžybose. Šis rankinio turnyras – ne vien rungtynės, bet ir Lietuvos bei Ukrainos draugiško bendradarbiavimo pavyzdys, liudijimas, kad sportas neturi sienų, o bendri pomėgiai ir tikslai vienija įvairaus amžiaus žmones bei tiesia bendradarbiavimo ir draugystės tiltus tarp tautų. Galėčiau išvardyti ir daugiau iniciatyvų, turinčių būtent tokią filosofiją. Bet jos jau gyvena aktyvų savo gyvenimą.
Šie turnyrai neapsiribojo vien rankinio varžybomis. Rungtynių dienomis ambasadoriaus iniciatyva organizuojamos parodos, skirtos Ukrainos istorijai ir kultūrai. Lietuviai žavėjosi unikalia meno paroda „Ukrainos tapyba iš Petrikivkos: 6 metai UNESCO Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše“, kurioje eksponuoti garsių Ukrainos dailininkių Valentinos Panko ir Anastasijos Čudnivec kūriniai, vyko tapybos dirbtuvės, kuriose demonstruoti šios tradicijos įgūdžiai. Taip pat vyko Ukrainos kino dienos, per kurias buvo nemokamai rodomi Ukrainos kinematografininkų sukurti filmai, o apie Ukrainos istoriją pasakojančius filmus pristatė jų kūrėjai. Diplomato iniciatyva vyksta ir daugiau Ukrainos kultūros ir meno renginių.
Lietuvoje gyvenate su sutuoktine. Kokia veikla užsiima ji? Kur, be oficialių priėmimų, su šeima mėgstate lankytis? Kuo domitės? Koks Jūsų laisvalaikis? Ar keliaujate po Lietuvą?
Mano žmona Roksolana yra mano kolegė. Ji taip pat yra diplomatė, nors Lietuvoje turi tik mano žmonos statusą. Daug metų Roksolana dirbo JT kryptimi, netgi buvo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos prezidento padėjėja jo biure Niujorke. Prieš mums atvykstant į Lietuvą, ji ne vienerius metus dirbo Ukrainos nacionalinės bendradarbiavimo su UNESCO komisijos sekretoriate.
Mėgstame keliauti po Lietuvą, mus domina kiekvienas gražiosios Jūsų šalies kampelis, žavi nuoširdūs žmonės. Svarbiausia tam rasti laiko, nes kasdienė darbotvarkė labai intensyvi. Beje, mano žmona labai domisi lietuviškomis tradicijomis, lietuviška virtuve.
Ar gyvendamas Lietuvoje išmokote bent šiek tiek kalbėti lietuviškai?
Nors profesinėje srityje dažniausiai vartojama anglų kalba, kiekvienoje šalyje, kurioje teko dirbti, stengiausi kalbėti joje gyvenančių žmonių kalba. Lietuva nėra išimtis. Viešose kalbose dažnai naudojuosi lietuvių kalbos žiniomis. Tačiau jos vis dar labai toli nuo idealo. Norint jas ištobulinti, tiesiog reikia daug daugiau laisvo laiko, nes jūsų gražiąją kalbą studijuoju savarankiškai.
Kokios, Jūsų akimis, yra lietuvės moterys? Ko palinkėtumėte „Moters“ žurnalo skaitytojoms moterims ir vyrams?
Lietuvos moterys – nuostabios, labai gražios ir labai stilingos. Nuoširdžiai linkiu joms laimės, visą gyvenimą kraštai mylėti ir būti mylimoms.
Leiskite palinkėti visoms Jūsų skaitytojoms ir skaitytojams sveikatos ir kad santykiai su artimaisiais visada būtų pagrįsti tikėjimu ir pasitikėjimu vieno kitu.
