Holivude yra daug aktorių, pelniusių pripažinimą dėl glamūrinio stiliaus. Tačiau S. Spacek nepasidavė šiai viliojančiai tendencijai. Jai išgarsėti padėjo talentas įkūnyti stiprias nepriklausomas moteris, kurias pati vadina eiliniais žmonėmis neeilinėse situacijose. Galbūt pagal scenarijų ir yra taip, bet vos Sissy Spacek pradeda vaidinti, jos herojės tampa toli gražu ne eilinės. Vidinė aktorės stiprybė prasiveržia ir tai jos vaidmenis padaro nepamirštamus.
Sissy Spacek yra laimėjusi „Oskarą“ ir dar šešis kartus jam buvo nominuota, taigi tikrai turi kuo didžiuotis. Visgi moteris niekada nesvajojo apie karjerą Holivude. Aktorė gimė Kalėdų dieną Teksase, tėvai jai davė Mary Elisabeth vardą, tačiau mylimi broliai ją vadino „sissy“ (angl. sister – sesė) ir todėl, vos pradėjusi lankyti mokyklą, ji pasikeitė vardą.
Sissy Spacek gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai ji mokėsi paskutinėse klasėse – nuo leukemijos mirė jos mylimas brolis, kuriam tuo metu tebuvo 18 metų. Šis sukrėtimas pastūmėjo S. Spacek išsikraustyti į Niujorką ir ieškoti galimybių svajonių srityje – atlikti tautines dainas. Būtent tada ji ir gavo pirmus savo vaidmenis kino industrijoje. Pati aktorė tikina, kad anuomet, 1970-aisiais, nepriklausomų kūrėjų kino juostose ji vaidino ne dėl pinigų ar šlovės. Tada, pasak jos, jauni aktoriai dirbo iš meilės menui: „Geriau numirti, nei būti nupirktam.“
Tiesa, kopiant karjeros laiptais Holivude vien meilės menui nepakanka, reikia ir trupučio sėkmės, o Sissy Spacek apdovanota abiem dalykais. Terrence’as Malickas, reprezentuojantis Naujojo Holivudo kūrėjus, pakvietė S. Spacek atlikti naivios paauglės vaidmenį kino filme „Nederlingos žemės“, kuriame vaidino ir Martinas Sheenas. Šią kino juostą sukurti įkvėpė tikri įvykiai: 1957 m. serijinis žudikas Charlesas Starkweatheris nužudė 11 žmonių, o jam padėjo 14-metė širdies draugė Caril Ann Fugate. Sissy Spacek vaidmuo šioje kino juostoje pelnė milžinišką pripažinimą, tačiau visų svarbiausia – ji įsimylėjo jauną režisierių Jacką Fiską. Pora vėliau, 1974 metais, susituoks.
Šeima šiai moteriai reiškia visą pasaulį. „Tavo karjera tėra tavo karjera. O štai tavo gyvenimas yra tavo gyvenimas!“ Sissy Spacek santuoka buvo sėkminga, o vyras net ir po vestuvių darė viską, kad aktorės karjera nesibaigtų. Būtent jis pasistengė, kad Brianas de Palma svarstytų S. Spacek kandidatūrą pagrindiniam vaidmeniui kultiniu tapusiame Stepheno Kingo siaubo filme „Carrie“. Visgi režisierius buvo nusiteikęs skeptiškai dėl S. Spacek amžiaus: aktorei tuo metu buvo 26 metai (beje, kaip ir pačiam S. Kingui), o į atranką ji atėjo dėl 16-metės herojės vaidmens. Tačiau šviesūs plaukai ir blyški oda tąsyk puikiai pasitarnavo.
Šį vaidmenį Sissy Spacek atliko nepamirštamai ir Carrie tapo nemažesne amerikietiškų siaubo filmų ikona nei Normanas Batesas ir Freddy Kruegeris. Niekas nepaneigs, kad ryškiausia ir labiausiai atpažįstama filmo scena yra ta, kai Carrie karūnuojama išleistuvių pokylio karaliene, o besityčiojantys klasiokai ją apipila kiaulių krauju. Dar vienas įdomus faktas apie šį filmą yra tas, kad vienos iš besityčiojančių klasiokių vaikiną vaidino ne kas kitas, o pats Johnas Travolta – tai buvo pirmas jo vaidmuo. Po 40 metų J. Travolta prisipažins: „Anuomet net negalėjome įsivaizduoti, kaip kino pasaulis pasikeis per artimiausius kelis dešimtmečius. Įsivaizduokite, artimiesiems turėjome aiškinti, kad kraujas – netikras, kad tai – tiesiog nudažytas kukurūzų sirupas.“ Verta paminėti, kad ta scena buvo filmuojama ne vieną dieną, o Sissy Spacek teko kone miegoti su tais „kruvinais“ drabužiais, kad išlaikytų juos nepakitusius.
Aktorė, kuri ir realiame gyvenime buvo karūnuota per išleistuves, visada žinojo, ką reiškia būti populiariai. Tačiau kaip išaugo jos populiarumas, kai minėtasis filmas pasirodė didžiuosiuose ekranuose! Tai – nuostabi, įkvepianti istorija apie eilinę blyškiaveidę strazdanę, kuri tapo neeilinė ne dėl merginai būdingos telekinezės, bet dėl neapykantos savo motinai. Tikras siaubas.
Deja, už tokius vaidmenis, nesvarbu, kaip gerai atliktus, retai kada apdovanojama. Sissy Spacek „Oskarą“ gavo visai už kitą vaidmenį. 1980 metais ji pagaliau sulaukė oficialaus pripažinimo suvaidinusi jautrią heroję – kantri atlikėją Lorettą Lynn biografinėje dramoje „Angliakasio dukra“. Aktorė ne tik įkūnijo heroję visais jos amžiaus tarpsniais – nuo 13 iki 40 metų, bet ir pati atliko jos dainas. Regis, šis vaidmuo Sissy Spacek prilipo it antra oda. Būtent jis aktorei pelnė geriausios aktorės apdovanojimą. Maža to, viena iš dainų buvo nominuota „Grammy“.
Paklausta apie įsimintiniausius vaidmenis per visą karjerą, Sissy Spacek, žinoma, pamini „Nederlingą žemę“, nes ten susipažino su savo vyru, „Carrie“ ir „Angliakasio dukrą“. O paklausus apie įsimintiniausias gyvenimo akimirkas įvardija dukterų gimimą. Šiuo metu aktorė gyvena fermoje Virdžinijoje. „Aš – sodininkė. O dar 40 metų buvau bėgike, dabar – vaikščiotoja, – nusijuokia S. Spacek. – Žinot, kas nuostabiausia mano gyvenime? Turėjau ne tik įsimintiną karjerą, bet ir galimybę rinktis vaidmenis, kurių iš tiesų norėjau. Tuo pat metu gyvenau paprastą šeimos gyvenimą ir auginau dukrytes. Šeimoje visuomet palaikėme ir palaikome vieni kitus. Mano asmeninis gyvenimas – tikra Dievo dovana, padėjusi atrasti pusiausvyrą tarp šeimos ir profesijos.“
Profesinis gyvenimas tikrai dar nesibaigė. Kai 2018 metais Robertas Redfordas pareiškė, kad vaidmuo kino juostoje „Senis ir ginklas“ bus jo paskutinysis, Sissy Spacek buvo pakviesta vaidinti jo širdies draugę. Aktorė teigia buvusi pakylėta dėl tokio pasiūlymo. Ir ne vien dėl to, kad R. Redfordas „yra tikrų tikriausias džentelmenas“, bet ir dėl to, kad jis jai yra vienas gerbtiniausių asmenų tarp nepriklausomų kūrėjų – tiek senosios, tiek ir jaunosios kartos. Galima pastebėti ugneles žybsint moters akyse, kai ji kalba apie Robertą Redfordą: „Jį taip lengva įsimylėti...“ Beje, kaip ir ją pačia.
Susitikus su Sissy Spacek neįmanoma nesišypsoti. Ryškūs skruostikauliai, didelės akys, gražūs, švelnūs plaukai, minimalus makiažas. Ji – laimingas žmogus. To sunku nepastebėti.
Apie tai, kas daro ją laimingą
„Mano šeima, mano namai, mano sodai. Turbūt neturėčiau to sakyti, bet Motinos dienos proga šeima padovanojo man lapų pūstuvą su akumuliatoriumi ir aš buvau labai laiminga (juokiasi)! Vienas didžiausių malonumų gyvenime man yra atsikelti ir tiesiai su pižama keliauti į lauką nupūsti lapų bei susitvarkyti aplinką. Tie maži, žmogiški dalykai gyvenime ir yra geriausi. Esu labai laiminga, kad užaugau mažame miestelyje, pažinojau jame visus, jodinėjau poniu. Visuomet tokio gyvenimo norėjau ir savo vaikams. Tai – mano vieta.“
Apie dukras
„Mūsų dukra Schuyler yra dainininkė, o kita, Madison, – menininkė. Bijau, kad visi esame pasmerkti suktis meno pasaulyje.“
Apie prisiminimus
„Prieš kelerius metus parašiau knygą. Tiesą pasakius, savo vaikams. Suvokiau, kad puikiai pamenu visas detales iš vaikystės, paauglystės, jaunystės, tačiau negaliu prisiminti, ką valgiau pusryčiams. Taigi, mes tiesiog esame savo praeities kaupiniai. Mano mama visuomet sakydavo, kad kiekvienas esame savo gyvenimo pasirinkimų rinkinys. O aš manau, kad kai pasenstame, pradedame labiau gyventi dabartimi, kadangi mūsų „kompiuterio“ atmintis užsipildo (juokiasi). Vertinu kiekvieną prisiminimą. Manau, kad man labai pasisekė. Turiu nuostabią šeimą, stulbinančią karjerą, dirbau su puikiais žmonėmis.“
Apie revoliuciją televizijoje
„Manau, kad revoliucija televizijoje yra nuostabi. Mano amžiuje, būkime atviri, ne taip paprasta gauti vaidmenį, tad einu dirbti ten, kur pakviečia. Filmavimo aikštelėse sutinku naująją aktorių kartą, jie išties puikūs. Anksčiau galėdavai būti arba televizijos aktoriumi, arba kino. Dabar viskas pasikeitė. Nebėra ribų. Gali vaidinti kur tik panorėjęs. Holivudas pasikeitė ir tai – nuostabu. Maža to, šiais laikais kino industrijoje kur kas daugiau darbo vietų. Anksčiau tebuvo trys kanalai, penkios kino studijos, o dabar – nesuskaičiuojama galybė.“
Apie siaubo karalienės titulą
„Anuomet aktorių eilėje mano pozicija buvo prie pat galo. Pamenu, kaip šeimai daviau paskaityti filmo, į kurio atranką ketinau eiti, scenarijų. Jie buvo šokiruoti (juokiasi). Prašė persvarstyti. Tačiau tai juk buvo Stepheno Kingo filmas, o jis gebėjo kurti siaubo filmus atskleisdamas veikėjų charakteristikas ir netgi įpindamas šiek tiek humoro. „Carrie“ – nuostabi juosta apie sudėtingą dukters ir motinos santykį.“
Apie kūrybinį įkvėpimą
„Aš visuomet muzikavimą, vaidybą, dailę, šokį laikiau tarpusavyje susijusiu menu. Pradėjau nuo muzikavimo ir tik tada ėmiau vaidinti. Abiejose srityse jaučiausi taip pat. Atlikdama dainą ar vaidindama pakylu virš savęs pačios, tarsi išskrendu į kitą pasaulį. Nėra taip, kad tai nutiktų nuolat, tačiau kai apima ši būsena, labai malonu. Visada sakiau, kad vaidinti tai tas pats, kas pagauti nuvažiuojantį traukinį. Bėgius matai ir žinai, kuria kryptimi nurūko. Bėgi iš paskos, įsikimbi ir jis tave nusitempia kartu. Žinoma, traukinys gali ir pervažiuoti (juokiasi). Taip irgi kartais nutinka. Tačiau juk gyvenime svarbiausia akimirkos, kurios mums padeda atsitraukti nuo darbų.“
Apie didesnį malonumą vaidinti vyresnei
„Kai dar buvau jauna, pradedančioji aktorė, stebėdavau Barbarą Stanwyck, Katharine Hepburn, Bette Davis ir kitas ilgai vaidinusias aktores. Norėjau būti kaip jos. Pradėjusi vaidinti, norėjau tai daryti kuo ilgiau. Noriu galėti daryti tai kuo ilgiau. Juk su amžiumi viskas keičiasi. Kiekvienas gyvenimo dešimtmetis yra vis kitoks ir patys esame vis kitokie. Dabar man – virš septyniasdešimt. Ir aš mėgaujuosi kiekviena akimirka. Labai daug visko naujo šiame etape, to, ko nebuvo, kai buvau jauna. Tada negalėjau patirti, ką reiškia senti, turėti užaugintus vaikus, mažesnę pasiūlą rinkoje, ir begalės kitų dalykų.“
Apie auksinę tatuiruotę
„Turiu auksinės spalvos tatuiruotę „feministė“. Mes visos turime būti feministės. Ypač šiais laikais.“
Apie keisčiausią susitikimą su gerbėju
„Galiu papasakoti net du! Jie susiję su mano vaidmeniu kino juostoje „Carrie“. Pirmas įvyko prieš kokių penkiolika metų, o gal kiek seniau. Buvau prekybos centre, kai prie manęs pribėgo labai miela mergaitė. Jai buvo ne daugiau nei septyniolika. Pasiraitojusi rankovę išdidžiai man parodė tatuiruotę, kurioje buvo Carrie su karūna, laikanti gėlių puokštę, kraujo nebuvo. Paklausiau, ar mama žino ir ar nekaltina manęs (juokiasi).
Kitas nutikimas – kuomet lankiausi Floridoje. Turgavietėje prie manęs klykdama pribėgo mergina ir apsikabino. Po akimirkos ji iki kelio atsiraitojo kelnių klešnę ir parodė kruvinos Carrie tatuiruotę. Susimąsčiau, kiek žmonių pasaulyje yra išsitatuiravę Carrie. Pasinaudodama proga viešai atsiprašau jų tėvų. Niekada to nenorėjau.“
Apie gimtadienį per Kalėdas
„Visuomet jaučiausi pagerbta, kad gimiau per Kalėdas. Ar tikiu, kad egzistuoja rojus ir pragaras? Tikiu, kad patys sau galime susikurti tiek rojų, tiek pragarą. Tikiu, kad mes, mūsų protas esame visatos kūrėjai ir visi turime mąstyti pozityviai apie savo planetą ir viską, kas mus supa. Tačiau tikru rojumi ir pragaru netikiu.“
