Nacionaliniame Kauno dramos teatre, anot jo atstovės Jolantos Garnytės-Jadkauskienės, režisieriaus jubiliejus bus paminėtas dviem jo sukurtais spektakliais – A. Landsbergio „Vėjas gluosniuose“ (vyks vasario 25-ąją) ir G. Padegimo „Pirmeiviai“ (vasario 26-ąją).
Pats G. Padegimas šiomis dienomis gyvena premjeros laukimu – Žvejų rūmų scenoje (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) vasario 25, 26 ir 27 dienos vyks jo režisuotos Antonino Dvoržako operos „Undinė“ premjeriniai spektakliai. Knygų mugėje Vilniuje vasario 25 dieną rengiamos G. Padegimo pjesių rinktinės „Pirmeiviai“ sutiktuvės. Šios rinktinės pristatymas Nacionaliniame Kauno dramos teatre numatytas kovo 16 dieną.
Prieš jubiliejų kalbėdamas su šio teatro atstove J. Garnyte-Jadkauskiene, iki šiol apie 120 premjerų parengęs bei prie savo kūrybos 50-mečio artėjantis režisierius G. Padegimas prisipažino nelinkęs konstatuoti, jog dabartinis teatras – nebe jo teatras. „Noriu pasakyti, kad teatras palyginus su tuo teatru, kurį savo laiku kūrė Jonas Jurašas, o aš tada buvau jaunas studentas, yra kitoks. Mano supratimu, dabar yra mažiau atsakomybės ir daugiau laisvės, kalbėjimo lyg socialiniuose tinkluose, nepamąstant, kam tai. Labai pasigendu požiūrio, kad spektaklis nebūtų tik vienadienis projektas, bet kad jis turėtų dvasinę, išliekamąją vertę, „nusėstų“ į žiūrovą. Nemanau, kaip sakė B. Brechtas, jog teatras gali pakeisti pasaulį, mąstymą, visuomenę, – per daug ta visuomenė ir pasaulis sudėtingi šiais laikais ir fragmentiški. Bet teatras turi žmogui kažką suvirpinti, į pasaulį, į save, į savo artimą, į problemas skatinti pažiūrėti kitaip, kažką permąstyti“.
G. Padegimas – dažnas svečias teatrų premjerose, jis nepraleidžia įvairių parodų, susitikimų, nes tokį teatrą – įvairiapusį, buriantį žiūrovus ir kūrėjus, kūrė per 11 savo vadovavimo šalies teatrams metų. Jo manymu, teatras visais laikais atlieka didžiulę kultūrinę, dvasinę funkciją.
Režisierius atviras: „Teatras yra psichologinė, rimta, žmogiškumo, savęs pažinimo mokykla. Šita funkcija paskutiniu metu labai primiršta, o man ji labai svarbi. Žmonės, atėję į teatrą, atsidūrę tarp savo bendraminčių, vedinų panašių nuostatų, pasijunta saugūs. Pastebėjote, kad mūsų politikai kalba tik apie ekonomiką ir aiškinasi santykius? Apie etinius, dorovinius dalykus, apie moralę, humanizmą niekas nekalba, todėl ir tiek daug nesusikalbėjimo, susipriešinimo visuomenėje. Teatras ir yra ta vieta, kur apie tai reikia kalbėti. Man labai svarbus teatro gyvumas, kad jis yra čia ir dabar, kad jis girdi ir mato kuriančius, jį stebinčius, Svarbus ne jo noras padaryti efektą, apstulbinti, o būtent – teatro tikrumas“, – sako jubiliatas.
G. Padegimo režisuoti spektakliai scenoje gyvuoja ne vieną dešimtmetį: T. Wilderio „Mūsų miestelis“ ir „Ilga Kalėdų vakarienė“ Kauno dramos teatre, opera „Bruknelė“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, M. Lado „Labai paprasta istorija“ valstybiniame Šiaulių dramos teatre bei kiti. Tačiau režisierius prisimena, jog yra spektaklių, kurie nespėjo įsitvirtinti scenoje, ir dėl to jam apmaudu. Bet kita vertus, net ir išleidus į sceną 120 spektaklių, G. Padegimui atrodo, kad svarbiausias – tas, kurį dar pastatys.
