Alfredo kostiumas jam buvo matuojamas dar 2020-ųjų rudenį, kai E. Montvidas drauge su statytojų komanda iš Italijos ruošėsi žymiausios Giuseppe‘s Verdi operos premjerai. Bet – užėjo antrasis karantinas, ir naujosios „Traviatos“ publikai teko palūkėti dar metus.
2021-ųjų rudenį pasirodyti „Traviatos“ premjeriniuose spektakliuose Vilniuje E. Montvidui sutrukdė kiti, anksčiau tvarkaraštyje numatyti darbai: jis dainavo Lenskį Norvegijos nacionalinės operos „Eugenijaus Onegino“ spektakliuose Osle ir Don Chozė – Reino nacionalinės operos „Karmen“ spektakliuose Strasbūre.
Visgi Alfredo partija tenorui ypatinga: su ja jis nesiskiria nuo pat 2000 m. LNOBT scenoje rodyto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų diplominio spektaklio, kuriame Violetą dainavo Julija Stupnianek, o Žoržą Žermoną – Dainius Stumbras.
Alfredo vaidmuo sėkmingai pradėjo ir tarptautinę E. Montvido karjerą, kai 2003 m., dar būdamas Londono karališkosios „Covent Garden“ operos studijos stažuotojas, lietuvių tenoras nelauktai pasirodė pagrindinėje šio teatro scenoje.
Šiandien solistas jau nebeskaičiuoja, kiek kartų įvairiuose teatruose dainavo Alfredą: „Traviatos“ pastatymų per du dešimtmečius būta išties daug. „Atmintyje išliko gražus, minimalistinis Liono nacionalinės operos „Traviatos“ spektaklis, kuriame dainavau su puikiu albanų kilmės sopranu Ermonela Jaho. „Mezzo“ kanalu jis buvo transliuojamas 40 mln. žiūrovų auditorijai. Taip pat įstrigo Frankfurto operos pastatymas, kuriame „Traviatos“ veiksmas buvo nukeltas į Antrojo pasaulinio karo metus, o Violeta Valeri buvo žydė, aplink kurią su šunimis sukiojosi naciai. „Traviatą“ savo repertuaruose turi bene visi pasaulio operos teatrai, tad nenuostabu, kad statytojai nuolat dairosi naujų idėjų“, – pasakoja E. Montvidas.
Būdamas Paryžiuje, dainininkas niekada nepraleidžia progos aplankyti garsiųjų Monmartro kapinių, kuriose palaidotas „Damos su kamelijomis“ autorius Alexandre‘as Dumas jaunesnysis (1824–1895) ir jo amžininkė, Paryžiaus kurtizanė Marie Duplessis (1824–1847), rašytojo plunksnos dėka tapusi jo romano, o vėliau – ir operos pagrindinės veikėjos prototipe.
„Ypatingas jausmas stovėti prie balto marmurinio Violetos antkapio ir galvoti apie mūsų slaptą dvasinį ryšį. Ir, be abejo, visada smagu sugrįžti į Lietuvą ir dainuoti savam žiūrovui. Mums, lietuviams, „Traviata“ – ypatingai svarbi opera. Nors neslėpsiu – man truputį keista, kad šitiek metų Naujuosius metus teatre džiaugsmingai sutikdavome stebėdami vargšės mirštančios moters kančias... Bet tokia jau mūsų teatro istorija. Dainuoti Lietuvos operos 100-mečiui dedikuotame „Traviatos“ pastatyme man bus didžiulė garbė“, – tvirtina E. Montvidas.
