Pranešime sakoma, kad notaras Arnoldas van den Berghas vokiečių okupantams perdavė žydų slėptuvių Amsterdame sąrašą, taip siekdamas išgelbėti savo šeimos narių gyvybes.

Penkerius metus tarptautinė neišaiškintų bylų tyrėjų komanda tyrė šį atvejį, naudodama naujausius metodus.

Pagrindinis įrodymas – anoniminio laiško, kurį Anne tėvas Otto Frankas gavo 1946 metais, kopija. Jame minima notaro pavardė. Laiško originalas dingo, bet jo kopija buvo rasta Amsterdamo miesto archyvuose.

Pasak tyrėjų, ši versija niekada anksčiau nebuvo išsamiai tirta.

Žydų Frankų šeima ir dar keturi žmonės 1942–1944 metais gyveno pasislėpę viename iš Amsterdamo namų. Anne (1929–1945) ten rašė savo pasaulinio garso sulaukusį dienoraštį.

1944 metų rugpjūtį jų slėptuvė buvo atskleista naciams. Šeima buvo išvežta į koncentracijos stovyklas ir išžudyta. Išgyveno tik tėvas.

Notaras buvo Žydų tarybos narys, taigi turėjo daug ryšių ir iš pradžių buvo apsaugotas nuo deportacijos. Tačiau 1944 metais ši apsauga išnyko ir, kaip teigiama, apimtas nevilties jis išdavė slėptuvių vietas, kad išgelbėtų žmoną, tris dukteris ir išsigelbėtų pats.